„Apkalta šiuo atveju, matyt, turi vienintelį pliusą, kad gali padėti greičiau atsakyti į iškilusius ir taip ir neatsakytus klausimus“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas, vadovaujantis prezidento komunikacijai.
Jis atkreipė, kad per apkaltą iš Seimo pašalintas Petras Gražulis buvo išrinktas į Europos Parlamentą, tuo metu vykstant apkaltos procesui Seimo nario mandato atsisakęs Remigijus Žemaitaitis „kuo ramiausiai padėjo mandatą ir rudenį neabejotinai grįš į Seimą“.
„Tai šiuo atveju, kaip poveikio priemonė, apkalta yra labiau grūmojimas, bet jeigu procesas padės surasti atsakymus į klausimus – valio“, – teigė F. Jansonas.
Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą dėl M. Navickienės įtartinų asmeninių ryšių ketvirtadienį pasiūlė opozicinė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.
Sprendimą dėl laikinosios komisijos sudarymo Seimas priima paprasta balsų dauguma.
M. Navickienė iš ministrės pareigų atsistatydino užpraeitą savaitę paaiškėjus, kad su sutuoktiniu Mindaugu Navicku, dirbusiu teisėsaugos akiratyje atsidūrusioje finansinių technologijų įmonėje „Foxpay“, jos savininke Ieva Trinkūnaite ir jos sugyventiniu Vilhelmu Germanu pernai privačiu lėktuvu skrido į Dubajų atostogauti.
Pasak LVŽS, parlamentinis tyrimas padėtų apsispręsti, ar reikia M. Navickienei inicijuoti apkaltą.
Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.
Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.