„Reikėtų pirmiausiai apsispręsti, kokią problemą sprendžiame. Jeigu kalbame apie tai, kaip Lietuvai gauti kuo svaresnį, įtakingesnį Europos komisaro portfelį būsimoje Europos Komisijoje, tada, turbūt, turėtume žvelgti plačiau – užsienio politika anaiptol nėra vienintelis laukas, kur Lietuva galėtų būti. Yra tas pats galimas gynybos komisaras, yra su finansais, su ekonomika, su inovacijomis susijusių portfelių, kurie, turbūt, ir Lietuvai būtų pakankamai svarūs ir svarbūs. Tai jeigu kalbame apie tokią problemą, tada kandidatų iš tiesų yra ne vienas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Jeigu problemą apsibrėžiame kaip „kur padėti poną Gabrielių Landsbergį“, tada aišku, kad kandidatų lieka vienas, nes ir problema yra vieno žmogaus. Šiuo atveju, matyt, prezidentas mato problemą vienaip, yra žmonių, kurie mato kitaip“, – teigė šalies vadovo patarėjas.
F. Jansonas: Lietuvos kandidatėmis į EK galėtų būti premjerė ir finansų ministrė
Visgi, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas konkrečiai neįvardijo, ką G. Nausėda matytų kaip tinkamesnius kandidatus į eurokomisarus nei dabartinis užsienio reikalų ministras. Tačiau užsimena tiek apie premjerės Ingridos Šimonytės, tiek finansų ministrės Gintarės Skaistės kandidatūras.
„Sakykime, Ingrida Šimonytė yra vienas variantas, finansų ministrė galimas (variantas – ELTA), jeigu kalbame apie finansus. Supraskime, kad finansų ministrė greičiausiai apie finansus išmano daugiau nei užsienio reikalų ministras“, – kalbėjo F. Jansonas.
„Jeigu kalbėtume apie gynybos portfelį, turbūt yra ne vienas, kokie du galimi kandidatai. (...) Pavardžių gal nepulsiu vardinti“, – sakė jis.
F. Jansonas pabrėžė – dabartinės valdančiosios daugumos gretose yra ne vienas žmogus, kuris galėtų pretenduoti tapti EK nariu.
„Valdančiojoje daugumoje yra pakankamai žmonių, kurie galėtų, tam tikromis aplinkybėmis susidėjus, tapti Europos komisarais. Nesuveskime klausimo į tai, ar ponas Landsbergis moka viską ir ar ponas Landsbergis gali būti bet kuo. Tikrai Lietuvos politikoje dar yra vienas, kitas žmogus, kuris, turbūt, galėtų šią naštą kažkaip panešti“, – svarstė F. Jansonas.
Ieškoti ir kitų galimų kandidatūrų gali tekti ir dėl to, jos Europos Sąjungos (ES) vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai postas jau yra projektuojamas Estijos premjerei Kajai Kallas.
„Jeigu bus patvirtinta tai, kas projektuojama – užsienio politikos portfelis atitenka Estijos premjerei. Vėlgi, supraskime, kad su užsienio politika susijusių portfelių, kur ponas Landsbergis yra iš tiesų stiprus, yra vienas, du trys. Ir tada pagalvokime – ar tokiam mažam regionui kaip Baltijos šalys kas nors Europoje atiduos, sakykime, beveik du trečdalius su užsienio politika susijusių portfelių – žinant, kad mūsų pozicija tiek Rusijos, tiek Kinijos atžvilgiui tikrai nėra vienareikšmiškai plojimais visada priimama“, – samprotavo F. Jansonas.
„Jeigu mes negauname to užsienio (politikos – ELTA) portfelio, (...) turime ieškoti kitų variantų ir galbūt kitų žmonių“, – nurodė jis.
Signalų, jog Briuselyje laukiama G. Landsbergio, kol kas nėra
Tuo metu klausiamas, ar Prezidentūros pozicija dėl G. Landsbergio kandidatūros keistųsi, jeigu iš Briuselio ar būtų gaunama signalų, jog tikimasi būtent konservatorių pirmininko kandidatūros į EK, F. Jansonas pastebėjo – kol kas tokių žinučių iš užsienio kolegų negirdėti.
„Didžiausia bėda, kad taip (jog G. Landsbergis yra tinkamiausias kandidatas – ELTA) niekas nesako“, – pridūrė F. Jansonas.
ELTA primena, kad įtakingas leidinys „Politico“ neseniai paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių yra minimas ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos klausimais. Visgi, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai abejoja, ar tokia kandidatūra sulauktų palaikymo šalies viduje.
Abejonių neslepia ir prezidentas G. Nausėda, sakydamas, jog į šias pareigas mato geresnių kandidatų nei dabartinis užsienio reikalų ministras.
„Aš matau geresnių kandidatų – ypač turint omenyje, kad tai nebus užsienio politikos komisaro pozicija“, –LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Koalicijos partneriai iš esmės neslepia pasipiktinimo, kalbant apie būsimą Lietuvos kandidatūrą į EK. Politikai kritikuoja, kad konservatoriai dar neįvardino, ką siūlys į eurokomisarus. Pasak jų, neįsivardinusi kandidato Lietuva praranda derybines pozicijas dėl įtakingesnių komisarų portfelių. Šį klausimą ketinama aptarti koalicinės tarybos posėdyje.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis taip pat mano, kad kuo anksčiau Lietuva įsivardins savo kandidatą į EK, tuo bus daugiau šansų pakovoti dėl svarbesnių pozicijų. Visgi, pats konservatorių lyderis ir toliau neatsako, ar norėtų kandidatuoti į EK. Pasak jo, sprendimą, ką deleguoti į eurokomisaro poziciją, turi priimti premjerė.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
