Už balsavo 94 Seimo nariai, prieš – 9, 22 parlamentarai susilaikė.
„Turbūt reikėtų pasveikinti, kad valdančioji dauguma prievartos keliu eina toliau: privalomi testai, privalomi skiepai, privalomas čipavimas. Tik man paprastą atsakymą pasakykite, kas regionuose sugaudysit ir suskaičiuosit kačiukus ir juos suženklinsit“, – po balsavimo sakė valstietis Valius Ąžuolas.
„Mieli kolegos, labai norėčiau padėkoti už šio įstatymo priėmimą. <...> Ypatingą padėką norėčiau išreikšti kolegoms kairėje, kurie iš tikrųjų padėjo ir suprato šito projekto prasmę“, – sakė konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Įstatyme numatyta, kad katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
Pagal įstatymą, katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
Jei katės, šunys ar šeškai yra naudojami versliniam veisimui ir yra atvesti iki gegužės 1-osios, jie privalės būti paženklinti ir registruoti iki šių metų rugsėjo 1-osios.
Socialiai remtiniems šunų, kačių ir šeškų augintojams gyvūnų ženklinimui laiko bus šiek tiek daugiau (iki 2022 m. gruodžio 31 d.).
Seimas taip pat nusprendė drausti prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse.
Seimas kreipėsi į Vyriausybę, kad ši numatytų kompensacijas socialiai remtiniems gyvūnų augintojams, kad šie galėtų paženklinti savo gyvūnus.
Siūlė atsisakyti ženklinimo
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis siūlė atsisakyti priverstinio ženklinimo.
„Šita nuostata būtų niekada neįgyvendinama“, – kalbėjo seimūnas.
R. Žemaitaitis taip pat siūlė kompensuoti ženklinimą gyventojams iš biudžeto lėšų. Parlamentarai atmetė R. Žemaitaičio pasiūlymus.
„Man atrodo jau gan seniai nuėjome nuo tokio socialistinio požiūrio. Visgi yra atsakomybė, yra jau 10 proc. kačių ir šunų suženklinta šiuo metu.
Tiesiog siūlom neturėti tokio keisto modelio, kuris sugriautų visą kitą tolimesnę logiką įstatymo projekto, nes yra numatytas kompensavimo mechanizmas socialiai remtiniems asmenims“, – kalbėjo konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Sakė, kad tiek draudimų nebuvo prie Skvernelio
Nemažai diskusijų sukėlė ir Laisvės frakcijos seniūnės Ievos Pakarklytės pasiūlymas drausti prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse.
„Mes su sveika logika pradedame prasilenkinėti“, – teigė R. Žemaitaitis.
Politikas nematė grėsmės prekiauti suženklintais gyvūnais turguose ar lauke.
„Man keista, kad tai siūlo Laisvės partija, kuri sakė, kad bus demokratinė, šventė Lietuvoj, žmogus bus gerbiamas, smulkus verslas bus gerbiamas. Prie Skvernelio tiek nebuvo draudimų ir ribojimų, kiek dabar Laisvės partija neša tų draudimų.
Aš nesuprantu, ką ta Laisvės partija atstovauja. Ar jūs ten tik už draudimus, ar už laisvę esate? Dabar panašu, kad Laisvės partija bus vadinama Draudžiamoji partija“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Aš norėčiau gerbiamam Žemaitaičiui priminti, kad laisvė visada kartu eina su atsakomybe. Mes esame už atsakingą gyvūnų augintinių veisimą, o atsakingi veisėjai turguje tikrai neprekiauja“, – atsakė I. Pakarklytė.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas taip pat papildytas nauju apibrėžimu, kas bus laikoma gyvūnų suluošinimu. Tai bus veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys, organai ir atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei, psichikos sveikatai.
