Antradienį Seimas turėtų apsispręsti dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimų.
Įstatyme siūloma numatyti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnu laikoma veterinarijos paslaugų teikėjo nepranešimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus, nes paviešinti duomenys rodo, kad didelė dalis veterinarijos gydytojų yra glaudžiai susiję su nustatytais pažeidimais, nusikalstamos veiklos prieš gyvūnus nuslėpimu.
Taip pat siūloma žiauriu elgesiu laikyti gyvūnų augintinių savininkų nesutikimą pateikti visą reikalingą informaciją apie gyvūną, siekiant išsiaiškinti galimą nusikaltimą ir kaip galima greičiau padėti kenčiantiems gyvūnams. Šių nuostatų įtraukimas į žiauraus elgesio su gyvūnais reglamentavimą griežtina atsakomybę už sąmoningą ir piktybišką veterinarijos paslaugų teikėjų ir gyvūnų savininkų neveikimą, nesutikimą bendradarbiauti su kontroliuojančiomis institucijomis.
Įstatyme siūlomi pakeitimai dėl gyvūnų veisimo. Numatoma pareiga gyvūnų veisėjams žymėti veisiamus gyvūnus ir juos registruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Šioje bazėje numatoma pareiga veisėjams registruoti ir savo veiklą.
Antradienį parlamentas ketina balsuoti ir dėl naujos redakcijos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo.
Jame, be kita ko, numatyta, kad vaikams iki dvejų metų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo, keitimo neprivaloma atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą.
Taip pat siūloma nustatyti trumpesnį vaikams išduodamų asmens dokumentų galiojimo terminą.
Naujoje redakcijoje numatoma, kad asmens tapatybės kortelė ar pasas ne vyresniam kaip penkerių metų piliečiui gali būti išduodami ne ilgiau kaip dvejiems metams.
Dabar galioja nuostata, kad dokumentai piliečiui iki 16 metų išduodami ne ilgiau kaip penkeriems metams.
Tuo metu 75 metų ir vyresniems piliečiams, pagal projektą, tapatybės kortelė būtų išduodama nebe 20, o 30 metų.
Pasą suaugusieji, kaip ir iki šiol, turėtų keisti kas dešimt metų.
Pagrindinė dokumentų išdavimo tvarka bei sąlygos nekeičiamos.
Numatyta, kad Lietuvoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
Duomenys dokumentuose įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Asmens tapatybės kortelę ir pasą Migracijos departamentas privalo išduoti arba pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o Lietuvos konsulinė įstaiga – ne vėliau kaip per du mėnesius.
