Vilnietei Antoninai – dar tik 18, tačiau mergina jau išbandžiusi ne vieną darbovietę, o dabar jau keletą mėnesių dirba apsupta kačių. Antoninos pareigos – priiminėti klientus kačių kavinėje. Čia, kur murkliai jaučiasi lyg karaliai ir be jokių pastangų užsitarnauja atvykėlių dėmesį, mergina sako besijaučianti puikiai – geros savijautos esą labiausiai ir norisi dienas leidžiant darbe:
„Kitokia atmosfera, žmonės labai mieli. Ir šiaip katukai džiugina, po sunkaus darbo gali nuotaiką pagelti, kai katukai aplinkui, galima paglostyti.“
Mergina pasakoja, kad žmonės čia užsuka ne tik išgerti kavos, bet netgi konsultuojasi dėl kačių priežiūros. Tad netrūksta ne tik darbo, bet ir bendravimo su žmonėmis. Tačiau, ar svarbu merginai alga?
„Taip, aišku, visi turime pragyventi. Bet tai ne svarbiausia. Dar esu jauna, tai šeima padeda. Bet kol kas alga tenkina“, – sako ji.
Apie tai, kad darbuotojams per mėnesį gaunamų pinigų kiekis nebėra svarbiausias dalykas, kalba ir darbo rinką stebintys ekspertai. Darbuotojų paieškos įmonė „CV-Online“ atliko apklausą, kuri parodė, kad algos dydį dažnai nusveria kiti, dažniausiai su savijauta susiję veiksniai.
„Atlyginimas būdavo minimas dažniausiai, kaip vienas iš pagrindinių rodiklių. Dabar atsiranda ir karjeros, tobulėjimo galimybės, darbo įdomumas, vertinamas darbo turinys, mikroklimatas, pagarba“, – sako marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Žinoma, alga išlieka tarp labiausiai savijautą lemiančių veiksnių. Štai, ką mano pakalbinti žmonės:
„Koks 60-70 proc. apsisprendimo sudaro pinigai, bet, jeigu tai – tik 100-150 eurų skirtumas, nemanau, kad tai turėtų būti pagrindinis aspektas.“
„Svarbu. Kai stengiesi, norisi, kad atitinkamai ir gautum darbo užmokestį.“
„Jeigu procentaliai alga kyla nuo motyvacijos, tai mes visi patenkinti esam.“
„Daliai darbuotojų vis dar svarbus tik vienas kriterijus – tai darbo užmokestis, kiek jie gaus pinigų, kuriuos paskui galės panaudoti savo poreikiams tenkinti. Bet, jeigu šio dešimtmečio pabaigoje buvo vos keli procentai tų, kurie uždirbdavo į rankas tūkstantį, prieš kelis metus tokių buvo maždaug 7 proc., dabar jau jų yra daugiau negu 1 iš 5“, – mano ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tad, pasak ekonomisto, natūralu, kad iš darbovietės žmonės vis labiau laukia ne tik algadienio, bet ir galimybių saviraiškai, papildomų laisvadienių ar draugiško kolektyvo. Beje, apklausa atskleidė ir kokių profesijų žmonės darbe jaučia didžiausią pasitenkinimą.
„Bankų srities, finansų, žurnalistikos, viešųjų ryšių srities specialistai. O mažiausiai – energetikos, elektronikos, telekomunikacijų, gamybos sričių darbuotojai“, – sako R. Karavaitienė.
Patys žmonės vardija įvairiausius dalykus, kuo jiems patinka dabartinis darbas:
„Labai viskas patinka, dirbame jaunam kolektyve. Man patinka, kad bendraminčiai esam visi, link vieno tikslo einame.“
„Gal motyvacija darbui didelė įmonėj.“
„Taip, patenkinta. Man patinka dirbti savo darbą, jis toks reikalaujantis atidumo, žinių.“
Tiesa, bendras lietuvių pasitenkinimo darbu vidurkis ne toks ir aukštas, siekia tik šešis balus iš dešimties. Tyrėjus kiek nustebino, kad labiausiai žmonės patenkinti savo darbo vieta mieste ar regione. Žmones tenkina ir darbo priemonės ar įrankiai, darbo įdomumas. Pasirodo, tautiečiai pernelyg nesiskundžia ir darbo krūviu. O štai labiausiai nedžiugina karjeros galimybės bei motyvacinės priemonės. Beje, labiausiai darbu džiaugiasi jaunimas ir priešpensinio amžiaus žmonės. Labiausiai darboviete nusivylę 48-59-erių metų amžiaus tautiečiai.
„Jiems nepatinka, kad ir pagarbos trūksta, ir vidinė komunikacija stringa, ir darbo įrankiai netinkami. Tuo metu jaunoji karta į visa tai žiūri daug pozityviau“, – teigia R. Karavaitienė.
Taip pat apklausa atskleidė, kad net 6 iš dešimties darbuotojų, nors aktyviai darbo neieško, nuolatos stebi darbo pasiūlymus. Beje, darbo užmokesčio dydis, nors ir neiškeliamas į pirmą vietą pagal svarbą, daugelio vertinamas kaip gerokai per menkas. Daugelis jaučiasi verti uždirbti net 50 procentų daugiau nei dabar.
