Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje keltas klausimas, kokias pamokas išmokome iš migrantų krizės.
Kasčiūnas: riba tarp grėsmių yra besiplaunanti
„Krizė galbūt stabilizuota, aišku, ji niekur nedingo, bet jau reikia galvoti apie išmoktas pamokas. Matyt, reikia ir globaliau, ir kompleksiškiau [galvoti]. Ir man pačiam, ir kai kuriems ekspertams akivaizdu, kad tas žodis hibridas, kurį mes labai dažnai vartojame, <...> liudija, kad šiais laikais, XXI a., konfliktas ir agresijos nebus vien tik tradicinio pobūdžio. Jis dažnai turi labai civilinių dėmenų“, – NSGK posėdyje kalbėjo komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio krizė gali atrodyti kaip civilinio pobūdžio, bet ilgainiui gali įgauti ir ginkluotų elementų.
„Ta riba yra besiplaunanti, krizių ir spaudimo prigimtis gali keistis. Čia valstybė turi lanksčiai reaguoti“, – tikino parlamentaras.
L. Kasčiūno teigimu, ką galima matyti migrantų krizėje, pirmą smūgį sugėrė vidaus reikalų sistema. Pasak komiteto pirmininko, į vidaus reikalų sistemos ir visų pareigūnų darbą reikia žvelgti ne tik per teisėsaugos prizmę, bet ir iš saugumo ir šalies gynybos požiūrio taško.
„Dar iki [NATO] 5 straipsnio ribos. Karinės agresijos atveju mes žinome, yra Karinės padėties įstatymas, VRM sistemos institucijos tokiu atveju tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi. Čia turime algoritmus, atidirbinėjame ir taip toliau.
Tačiau iki 5 straipsnio, toje vadinamojoje pilkojoje zonoje, VRM sistemai teko pirminis smūgis, jie buvo pirmoji reagavimo grandis ir tą grandį, akivaizdu, reikia stiprinti“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Hibridinė grėsmė – viskas tarp taikos ir karo?
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala teigė, kad labai sudėtinga apibrėžti, kas yra hibridinės grėsmės, kur jos prasideda ir kur jos baigiasi.
„Tikriausiai tiksliausias apibrėžimas yra tai, kad hibridinė grėsmė yra beveik viskas, kas yra tarp taikos ir tarp konvencinio karo. Bet tokiu atveju, tas rėžis yra labai platus“, – sakė L. Kojala.
Pasak jo, NATO ekspertai, neseniai parengę studiją šia tema, kaip hibridinių grėsmių pavyzdžius išskyrė kišimąsi į rinkimus.
„Ką patyrė ir Lietuva, ir daugelis kitų mūsų sąjungininkų, turint tikslą paveikti rinkimines kampanijas“, – sakė politologas.
L. Kojalos teigimu, ekspertai kaip vieną iš hibridinių grėsmių išskyrė ir socialinių skirčių skatinimą.
„Tą turbūt mes irgi jaučiame Lietuvoje, kai yra bandoma visuomenės pažeidžiamumą išnaudoti siekiant geopolitinių tikslų iš trečiųjų šalių perspektyvos per politinių debatų poliarizavimą, per kultūrinių, etninių, socialinių skirčių akcentavimą“, – aiškino jis.
Politologas taip pat išskyrė ir pasitikėjimo valstybe menkinimą ir tiesioginį bandymą paveikti visuomenės nuomonę.
„[Menkinimas] susijęs ir su institucijomis, su jų reakcija, taip, kaip jos yra pristatomos, kokia informacija yra pateikiama apie valstybių institucijų veikimą, to veikimo galimybes, kurios, kaip žinome, neretai yra išpučiamos ir taip kartu yra diskredituojamas visas valstybės aparatas.
<...> Lietuva yra viena iš eksperčių, kalbant apie dezinformacijos temą, suprasdama, kaip yra manipuliuojama visuomenės nuomone ir kokią įtaką tai gali turėti“, – teigė L. Kojala.
Migracijos krizėje panaudotas ne vienas hibridinės grėsmės elementas
NATO ekspertai prie hibridinių grėsmių pridėjo ir diplomatinį bei ekonominį spaudimą, kibernetines operacijas, terorizmą ir šnipinėjimą, tačiau, kaip minėjo L. Kojala, sąrašas tikrai nėra baigtinis ir jį tikrai galima pildyti.
„Ta aprėptis yra didelė ir kalbant apie konkrečią migracijos tematiką <...> matytume, kad bent keli elementai buvo, yra arba galėtų būti tiesiogiai panaudojami“, – teigė RESC direktorius.
„Hibridinės grėsmės yra kompleksiškos, labai sunku turėti algoritmą, kuris būtų taikomas universaliai, bet tuo pačiu tas lankstumas leidžia manyti, kad yra įmanomos kryptys, kurias numačius vienam atvejui, jas būtų galima panaudoti ir platesniame kontekste.
<...> Sistemingam atsakui reikalingas platus tinklas reaguojančiųjų ir geriausiai išnaudojančių savo privalumus, galbūt paslepiančių [kitų] trūkumus. Tai reikalinga daryti ne krizės metu, o preventyviai iš anksto.
Iš komunikacinės perspektyvos svarbu nuoseklumas. Mes tą turbūt jautėme ir migracijos kontekste. Galbūt ne visada tas nuoseklumas buvo, galbūt ne visada jis demokratinėje visuomenėje yra įmanomas, bet kuo jo bus daugiau, tuo labiau tie strateginiai tikslai, kurie iškeliami iš komunikacijos perspektyvos, bus pasiekiami efektyviau“, – kalbėjo L. Kojala.
Galimas juodžiausias scenarijus
„Teko daug kartų visokiausiose krizių valdymo simuliacijose dalyvauti ir analizuoti įvairias hibridines atakas. Kas labai aiškiai matosi, kad ten labai patogu būti raudonosios komandos pusėje. Šiuo atveju, jei vadintume daiktus savais vardais – Rusijos pusėje. Kodėl? Nes yra labai mažai apribojimų: etinių, teisinių ir kitų“, – teigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos analizės centro politikos analitikas Liudas Zdanavičius.
Pasak jo, hibridinės atakos metu valstybė „taikinys“ yra labai stipriai apribota įvairių reguliavimų. L. Zdanavičiaus teigimu, jeigu hibridinės atakos yra naudojamos prieš Vakarų šalis, tai dažniausiai siekiama „išsimušti nuolaidų“ ar gauti pranašumą kokiose nors derybose.
„Bet jei kalba eina apie tokias valstybes kaip Lietuva, Gruzija, Ukraina, ten galimas pats juodžiausias scenarijus, kad tai yra įvadas ir parengiamasis etapas į konvencinę ataką. Tai labai labai pavojingas dalykas“, – kalbėjo analitikas.
L. Zdanavičiaus teigimu, hibridinėse atakose itin svarbus komponentas – testavimas, kai atakuojama ir žiūrima, kaip sureaguos šalis.
„Jeigu matoma, kad gynyba yra stipri ir efektyvi, pasiliekamas kelias atsitraukti. Tą mes matome ir Ukrainoje“, – sakė jis.
Kad hibridinė ataka veiktų dar efektyviau, anot L. Zdanavičiaus, siekiama nuslėpti, kad skirtingos priemonės yra susijusios, pavyzdžiui, sukelta migracijos krizė eina kartu su informacinėmis ir kibernetinėmis atakomis.
„Siekiama nuslėpti, kad tai yra vieno didelio plano dalis. <...> Visais būdais slepiamos sąsajos. Atakuojantis veikėjas visais būdais stengiasi nuslėpti savo ryšį su tuo, kas vyksta“, – kalbėjo L. Zdanavičius.
Baltarusija mokėsi iš kitų valstybių
L. Zdanavičius, kalbėdamas apie migrantų krizę, teigė, kad negalima atmesti, kad „raudonojoje komandoje“ buvo ne tik Baltarusija, bet ir Rusija, kuri arba davė leidimą tokiems veiksmams, arba buvo informuota apie planuojamą ataką.
Analitiko teigimu, hibridinės atakos rengėjai atkreipė dėmesį, kaip 2015 metų migrantų krizės akivaizdoje visiškai nesuveikė Europos Sąjungos migracijos politika. L. Zdanavičius tikino, kad Baltarusija įkvėpimo, kaip nelegali migracija gali suveikti kaip ginklas, sėmėsi iš kitų valstybių.
„Marokas labai sėkmingai spaudė Ispaniją tiesiog nuimdamas pasienio kontrolę ir siųsdamas migrantų srautus. <...> Turkai prieš Graikiją. 2020 metais jie tiesiog surinko Stambule 38 tūkst. žmonių, atvežė į pasienį ir juos išstūmė graikams“, – pasakojo L. Zdaavičius.
Pasak jo, migrantus kaip ginklą yra naudojusi ir Rusija.
„Čia mums itin įdomus pavyzdys. Visi puikiai prisimename tuos garsiuosius sirus dviratininkus, kurie važiavo per pasienio postus į Suomiją ir Norvegiją. Kuo tai baigėsi? Tiek Suomijos, tiek Norvegijos vadovai susisiekė su Rusija ir grubiai tariant paprašė, mainais į kažką, kad tai būtų sustabdyta. Turkai savo ruožtu gavo finansavimą iš Europos Sąjungos, Marokas taip pat“, – aiškino analitikas.
Pasakė, kaip neįteikti priešui instrukcijų
L. Zdanavičius taip pat pateikė receptą, ką daryti su hibridinėmis atakomis.
„Efektyviausias dalykas prieš hibridines atakas yra efektyviai veikianti viską apimančios gynybos sistema“, – teigė analitikas.
Pasak jo, svarbi stipri sąveika tiek tarp valstybės institucijų, tiek su visuomene.
„Kadangi reikia efektyviai identifikuoti, kad ataka vyksta ir priimti greitus sprendimus, informacija turi sueiti į vieną vietą. Ir čia mes jau kalbame apie tą krizių valdymo sistemos reformą, tas gaires, kurias yra patvirtinusi Vyriausybė neseniai, krizių valdymo centro kūrimas, kur turėtų tiek sueiti informacija, tiek būtų koordinuojamas ir vykdomas atsakas“, – sakė L. Zdanavičius.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad pareigūnai praktiškai visais atvejais žino, kur yra pagrindinės spragos ir pažeidžiamumas, tačiau tai Lietuvoje nevirsdavo į sprendimų priėmimą, reikiamų resursų suteikimą.
„Jeigu mes tų problemų nesprendžiame, mes iš esmės padedame atakuojančiai pusei, nes mes suteikiame instrukciją, ką daryti. Jeigu problemos yra identifikuojamos, labai svarbu, kad jos būtų kuo greičiau paverčiamos sprendimais“, – kalbėjo L. Zdanavičius.
Siūlo daugiau galių suteikti policijai
Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis siūlė peržiūrėti sprendimo priėmimo logiką susiduriant su hibridinėmis atakomis.
„Labai yra svarbu, kad tokiuose minkštuose klausimuose greičiausiai nereikėtų sprendimų priėmėjams, politikams, galbūt nereikėtų politikų įsikišimo priimant sprendimą“, – samprotavo M. Akelaitis.
Jis priminė 2018 metų įvykius, kai protestuojantys mokytojai užėmė Švietimo ir mokslo ministeriją.
„Ten reikėjo tam tikro vadovo sprendimo, kad tuos mokytojus pašalinti. Bet mes keliame klausimą kaip praktikai, kas bus, jei 2–3 ministerijose įsitaisys kažkokie protestuotojai tariami. Kaip kis pasitikėjimas valstybe ir institucijomis? Nes vėl reikia kažkokio politinio lygmens sprendimo priėmėjo, kad juos iš ten pašalinti.
Mes manome, kad reikėtų per simuliacijas <...> identifikuoti tas vietas, kuriose būtų tikslinga deleguoti sprendimų priėmimą ne politinio lygmens sprendimo priėmėjams, o institucinio arba taktinio lygmens. Tokiu būdu atsirastų galimybė, kad būtų mažesnė pasitikėjimo valstybe erozija“, – sakė M. Akelaitis.
Jis teigė suprantantis, kad kyla grėsmė, kad institucijos neproporcingai pasinaudotų tais įgaliojimais.
„Jei mes kalbame apie hibridą, <...> kada jis išvirs į visiems suvokiamą apimtį, tada jau yra ir vėlu, ir sunku reaguoti. Jeigu mes galėsime pirmuosiuose žingsniuose sureaguoti, priimti ryžtingesnį sprendimą ir užkardyti, tai gal nesužinosim, ar ten tikrai buvo hibridas, bet tikrai sužinosime, kad valstybės pasitikėjimo nemažiname“, – tvirtino M. Akelaitis.
NSGK nariai posėdžio metu nusprendė Vyriausybei pasiūlyti didinti finansavimą VRM sistemos statutinių įstaigų veiklai. Dokumente taip pat prašoma įvertinti nelegalių migrantų krizės išmoktas pamokas ir pristatyti susistemintą informaciją, kaip VRM sistema pasirengusi atremti hibridines grėsmes.
