Per 2020 m. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija iš viso yra gavusi 312 pareiškimų – 274 per praėjusius metus ir 38 buvo perkelti iš 2019 m. Tokie duomenys pateikti Seimo sveikatos reikalų komitete pristatant 2020 m. komisijos ataskaitą.
Iš minimų 312 pareiškimų 70 buvo atmesti – jie net nepradėti nagrinėti, nes jie neatitiko turinio reikalavimų, tad grąžinti pareiškėjams patikslinti.
„Taip pat dar 20 pareiškimų buvo atmesti, kai komisija iš esmės nusprendė jų nenagrinėti, pavyzdžiui, kai skundžiama ne asmens sveikatos priežiūros paslauga, yra suėjęs senaties terminas, pats pareiškėjas atsiima pareiškimą ir panašiai. (...) Tad iš viso į analizę įtraukta 222 komisijos priimti sprendimai“, – dėstė komisijos pirmininkė, asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.
Tuo pačiu ji konstatavo, kad komisijos išnagrinėtų ir priimtų sprendimų skaičius auga.
Daugiausiai skundų – dėl odontologijos paslaugų
Kaip nurodė I. Drėgvienė, didžioji dalis pareiškėjų kreipėsi patys dėl savęs, likusi dalis – kai kreipėsi pacientų atstovai. Daugiausiai pareiškimų komisija pernai sulaukė, kai buvo skundžiamos 2019 m. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
„Iš visų gautų pareiškimų 24 nagrinėti pagal „žalos be kaltės" modelį. Tai skaičius tikrai nėra didelis, lyginant su 222 pareiškimais“, – sakė pranešėja.
Portalas tv3.lt primena, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija šiandien skundus nagrinėja pagal du skirtingus žalos atlyginimo modelius. Jeigu skundas teikiamas dėl iki 2020 m. suteiktų gydymo įstaigos netinkamų paslaugų, galioja viena skundų nagrinėjimo metodika. Pagal ją būtina įrodyti įstaigos ar konkretaus mediko kaltę. Tuo metu skundai dėl po 2020 m. nagrinėjami pagal „žalos be kaltės“ modelį.
Daugiausiai skundų sulaukta dėl odontologijos, antroje vietoje – chirurgija, šeimos medicina, ortopedijos-traumatologijos, skubios pagalbos paslaugos.
„Iš viso per 2020 m. buvo skundžiama 111 skirtingų gydymo įstaigų, kai kurios sulaukė ne po vieną skundą, kai kurios – net dešimtimis“, – sakė pranešėja.
Ji kartu atkreipė dėmesį, kad kalbant apie Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kuri įstaigų sąraše atsiduria pirmoje vietoje, čia yra sudėtos visos įkalinimo įstaigos.
Dažniausiai skunžiamasi dėl pasekmių fizinei sveikatai – 54 proc., net 23 proc. visų atvejų pareiškėjai kreipėsi dėl pacientų žūties.
„Pernai 9 mirtys buvo susijusios su COVID-19 liga, kai artimieji kreipėsi ir skundėsi, kad pacientai buvo apkrėsti gydymo įstaigoje ir dėl to jie jų neteko. Šių pacientų amžius svyravo nuo 66 iki 99 m.“, – aiškino I. Drėgvienė.
Neretai neturi, kaip pagrįsti turtinę žalą
Apžvelgdama turtinės ir neturtinės žalos dydžius pranešėja atkreipė dėmesį, kad labai dažnai pareiškėjai neturi faktinių pagrindžiančių dokumentų turtinei žalai atlyginti, tad kitą kartą apskritai to neprašo.
Gilinantis į dinamiką, kiek skundų buvo patenkinta nuo 2016 m., daugiausiai pareiškėjų teigiamą atsakymą gavo 2019 m. – tuomet pritarta 29 proc. pareiškimų. Tuo metu 2020 m. turtinė arba neturtinė žala nustatyta 18 proc. atvejų.
„Vertinant komisijos patenkintus sprendimus, jei matėme, kad šeimos medicina pagal pacientų skundus buvo pirmame dešimtuke, tai žiūrint į tai, kiek jų buvo patenkinta, pasiskirstymas kiek kitoks. Aišku, odontologijos, chirurgijos paslaugos vis tiek išlieka pirmose vietose“, – sakė I. Drėgvienė.
Kartu ji pažymėjo, kad matomas didelis atotrūkis tarp pareiškėjų žalos nustatymo lūkesčių ir realių išmokamų sumų.
„Jei matoma, kad akušerijoje prašomas turtinės žalos dydžio vidurkis apie 3000 eurų, tuo metu komisija nustato apie 230 eurų. Labiausiai čia norėtųsi atkreipti dėmesį į odontologijos paslaugas, nes jos yra privačios ir pareiškėjai patys moka už paslaugas. Tai kaip ir yra pagrindas turtinei žalai ir beveik kaip pusei komisija nustatė turtinę žala“, – sakė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė.
Tuo metu iš viso siekiamas neturtinės žalos dydžio vidurkis minėtoje akušerijoje buvo 37 tūkst. eurų, o komisijos nustatytas vidurkis – apie 11 tūkst.
Bendra prašyta atlyginti neturtinės žalos suma per 2020 m. sudarė 1 mln. 129 tūkst. eurų, tuo metu komisija nustatė beveik 271 tūkst. eurų žalos.
Pasigenda geresnio pacientų atstovavimo
Portalas tv3.lt primena, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis. Nors pažymima, kad dar ir jis veikia ne be nesklandumų ir teikiami siūlymai, kaip jį koreguoti, šis modelis iš esmės sukurtas tam, jog gauti kompensaciją už pacientams padarytą žalą galėtų greičiau ir paprasčiau.
Visgi pacientų atstovai pažymi pasigendantys geresnio jų atstovavimo. Štai Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė atkreipė dėmesį į tai, kaip yra sudaroma pati žalos atlyginimo komisija.
„Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba vienija per 30 įvairiausioms lėtinėmis, sunkiausiomis ligomis sergančius pacientus, o komisijoje yra du atstovai, kurie atstovauja tik vėžiu sergančiųjų ligas – tai yra kraujo vėžys ir stomuoti žmonės, kur išvis neaišku, ar yra tokia organizacija.
Ir klausimas, kaip yra atrenkami tie kandidatai, kai yra mūsų prašoma pateikti gyvenimo aprašymus, darbo patirtį, atstovavimą tarptautinėse organizacijose, taip pat – atstovaujamą pacientų skaičių“, – kalbėjo ji posėdžio metu.
LPOAT pirmininkė priminė, kad iki buvusios Vyriausybės komisijoje dalyvaudavo net du jų atstovai, o ministerijai sukūrus savo pacientų forumą jie liko išmesti už borto.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas savo ruožtu teigė, kad komisijos nariai turi kadencijas ir jų kiekis yra reglamentuotas.
„Kadencija trunka 4 metus ir, mano žiniomis, jos yra ribotos – ne daugiau dviejų kiekvienam nariui. Ir kai priartėsime prie to momento, kai keisime komisiją, tikrai galėsime galvoti apie aiškius kriterijus, kuo remiantis įtraukti pacientų organizacijas ir kitus narius į komisijos veiklą“, – sakė jis.
Paklaustas, ar nevertėtų trumpinti kadencijas, kad kuo daugiau pacientų atstovų galėtų pasireikšti, viceministras pabrėžė, kad čia aktualus dalykas ir specifinės žinios, tad per dažnas komisijos narių keitimas neišeitų į naudą.
Siūlytų didinti išmokas pacientams
Kaip pažymėjo Akreditavimo tarnybos vadovė Nora Ribokienė, ligonių kasos pateikia gana didžiulius skaičius asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios nesumoka mokesčių į žalos fondą. Pernai tokių įstaigų buvo 720.
„Ir jas visas mes turėjome revizuoti. Kaip buvo minėta, 200 jų buvo sustabdytos licencijos, bet eigoje turime nuolat su jomis dirbti, nes atsiranda nauja informacija – arba įstaigos sumoka, arba pateikia duomenis, kad neturėjo įplaukų, todėl ir įmokos nereikia mokėti“, – kalbėjo ji.
Įstaigos atstovė pažymėjo, kad „žalos be kaltės“ modelis buvo palengvinimas medikams ir įstaigoms, bet visgi buvo nukreiptas ir į pacientų interesų gynimą.
„Manau, kad dar kurį laiką taip galėtų būti, kai lėšos surenkamos didesnės nei išmokos, kurias gauna pacientai, visgi reiktų galvoti apie žalos atlyginimo kriterijų bei jo dydžio didinimą“, – sakė N. Ribokienė.
Jai antrindama Seimo narė Jurgita Sejonienė teigė palaikanti žalos atlyginimo modelio peržiūrėjimą. Anot jos, pakankamas lėšų kiekis fonde leistų svarstyti ir administravimo mokesčio išlaidų eilutės padidinimą Valstybinei ligonių kasai, ir pacientų žalos atlyginimui.
„Ir visų pirma kalbu ne apie turtinę žalą, o labiau neturtinę. Manu, tai paskatintų pacientus ir labiau kreiptis į fondą, mažiau motyvuotų bylinėtis su sveikatos priežiūros darbuotojais, nes, kaip žinia, problemą dėl to turime didelę“, – sakė ji.
Per 2020 m. iš viso į fondą surinkta 3,8 mln. eurų, kai pagal deklaravimą turėjo būti 0,1 mln. daugiau. Pacientams už patirtą žalą sveikatai išmokėta virš 6 tūkst. eurų pagal 4 komisijos narių sprendimus.
Tuo metu komisijos nariams ir ekspertams už paslaugas sumokėta beveik 50 tūkst. eurų. Taigi 2020 m gruodžio pabaigoje sąskaitos likutis sudarė 3,7 mln. eurų.
Kas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo?
Dėl žalos atlyginimo gali kreiptis pacientas, o pacientui mirus – jo artimieji.
Mirus pacientui, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje buvo padaryta žala, teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos kompensaciją turi ne tik nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, bet ir kiti žmonės, už kurių išlaikymą mirusysis buvo atsakingas.
Be to, teisę gauti kompensaciją (tik neturtinės žalos) turi ir paciento darbingi tėvai bei suaugę vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ryšys. Iki šio modelio įsigaliojimo, artimi pacientui asmenys neturėjo įstatyminės teisės reikalauti neturtinės žalos kompensavimo, dėl ko teismuose vykdavo ilgi teisminiai ginčai.
Pacientas ar jo artimasis ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo sveikatai gydymo įstaigoje padaryta žala, gali kreiptis į Komisiją, veikiančią prie SAM, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.
Dėl kompensacijos galima kreiptis visais atvejais, kai pacientas ar, mirus pacientui – jo artimieji mano, jog gydymo įstaigoje sveikatai buvo padaryta žala.
Pavyzdžiui, jei atliekant planinę operaciją, kai turėjo būti išspręsta kažkokia jo sveikatos problema, pacientas miršta, tikėtina, kad tokią atvejo eigą galėjo lemti komplikacijos ar medikų padarytos klaidos. Jei artimieji įsitikinę, kad taip atsitiko dėl medikų kaltės, jie turi teisę kreiptis į Komisiją dėl žalos atlyginimo.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
