Pirmadienį dėl COVID-19 netekome penkių asmenų. Iš jų tik vienas, priklausantis 50–59 m. amžiaus grupei, buvo pilnai paskiepytas nuo COVID-19. Likę keturi buvo nepasiskiepiję.
Pirmadienį mirė du nepasiskiepiję 60–69 m. amžiaus asmenys ir du 80–89 m. amžiaus grupei priklausantys asmenys. Jie taip pat buvo nepasiskiepiję.
Duomenys: miršta nepasiskiepiję
Statistika rodo, kad didžioji dalis pastaruoju metu nuo COVID-19 mirštančių žmonių yra nepasiskiepiję. Apžvelgiant visus turimus duomenis matyti, kad dažniausiai nuo infekcijos sukeltos ligos miršta vyresnio amžiaus gyventojai.
Duomenų mokslininkas, „Euromonitor International“ analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius pastebi, kad tai yra 80 m. amžiaus ir vyresni gyventojai.
„COVID-19 veikia taip, kad rizika vyresnio amžiaus žmonėms su kiekvienu dešimtmečiu didėja kartais. Skirtumai tarp amžiaus grupių yra gana drastiški.
Šiuo metu matosi padidėjimas. Liepos mėnesį buvo mirčių dugnas (kai mirčių buvo mažiausiai), o dabar kreivė kyla ir 80+ m. amžiaus grupė yra netoli birželio skaičių. Išeina apie 7 mirtys per dieną. 70–79 m. amžiaus grupė jau prašoko tai, kas buvo birželį. Trendai (tendencijos – aut. past.) yra gana drastiško augimo, situacija nėra gera“, – tv3.lt sako V. Zemlys-Balevičius.
Statistikos departamento kasdien skelbiamuose duomenyse matyti, kad absoliuti dauguma nuo COVID-19 mirštančių žmonių yra nepasiskiepiję.
„Žiūrint į vakcinacijos skaičius, turime, kad 70–79 m. grupė paskiepyta beveik 80 proc. – vyrai 82 proc., moterys 72 proc. pilna vakcinacija, o viena doze (atitinkamai – aut. past.) 86 ir 76 proc.
Blogai yra su 80+ m. amžiaus grupe, kur tas procentas nukrenta. Moterys 56 proc., o vyrai – 73 proc. Kai pasižiūri, kiek žmonių dar liko, tai absoliučiais skaičiais yra daug. Turime 50 tūkst. 70–79 m. amžiaus grupėje ir 55 tūkst. 80+ m. amžiaus grupėje dar nepasiskiepijusių“, – komentuoja V. Zemlys-Balevičius.
Kaip sako mokslininkas, tikėtina, kad dalis jų gali būti persirgę, tačiau nuspėti, kiek tokių yra – sunku.
„Turime 100 tūkst. žmonių, kuriems tikimybė susirgti, atsigulti į ligoninę ar numirti yra ženkliai didesnė, palyginus su kita populiacija. Grubiai įsivaizduokime mastą. 100 tūkst. žmonių, jei per dieną suserga 100, išeina 100 dienų, kur jie visi susirgs, atsiguls į ligonines. Potencialus spaudimas, kurį galima užkrauti ligoninėms, yra didelis“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininko teigimu, vyriausiems šalies gyventojams atsisakant vakcinuotis, šalis gali susidurti su keliais tūkstančiais perteklinių mirčių.
Veryga: žiauriai vėluojame
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga mano, kad senjorų vakcinacija šalyje vyksta per lėtai. Parlamentaras pastebi, kad pažeidžiamiausia gyventojų grupė vis dar nėra apsaugota, tad jų vakcinavimui šiuo metu reikėtų teikti prioritetą.
„Yra šalių, kurios paskiepijo 100 proc. šios (80+ m. amžiaus – aut. past.) grupės. Bendrai turbūt 65+ m. amžiaus grupę reikėtų žiūrėti, visur mes esame palikę pakankamai didelę neskiepytą dalį. 80+ iš viso krenta iš konteksto, 40 proc. neskiepytų yra labai daug“, – tv3.lt komentuoja A. Veryga.
Parlamentaras siūlo įgyvendinti kelias priemones. Pirma – sudaryti galimybę senjorams pasiskiepyti pas kiekvieną šeimos gydytoją.
„Kad nereikėtų niekur ieškoti, senjorai pakankamai dažnai ten lankosi dėl įvairių sveikatos problemų, tai, kaip suprantu, nebuvo įgyvendinta“, – sako A. Veryga.
Kita priemonė – mokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas pasiskiepijusiems.
„Ne tiek svarbu konkreti pinigų suma, kiek pats principas. Tai gal keistai skamba, bet paradoksalu, kad kitų šalių patirtys rodo, kad ir daug uždirbantys žmonės už mažesnę sumą motyvuojasi, kai yra kažkoks finansinis paskatinimas“, – komentuoja A. Veryga.
Trečias pasiūlymas – su vakcina nuvažiuoti pas senjorus į namus.
„Suformuoti komandas, būtų galima papildomai mokėti ir gerai finansiškai paskatinti. Manau, kad gerai apmokant už šį darbą atsirastų žmonių, kurie ir savo savaitgalį paaukotų norėdami papildomai užsidirbti“, – svarsto A. Veryga.
Parlamentaro pastebėjimu, Lietuva yra dėkingas kraštas susisiekimo klausimu – čia nėra sunkiai pasiekiamų vietų, tad aplankyti ir namuose paskiepyti senjorus nėra sunku. Tai, pasak A. Verygos, reikėjo padaryti jau vasaros pradžioje.
„Jau ruduo, šalta, žmonės pradeda sirgti. Pradeda kilti atvejų skaičius, o imunitetui susidaryti, du skiepus gauti reikia mėnesio. Mes žiauriai vėluojame“, – sako A. Veryga.
Senjorai: problema – susisiekimas, išmokos paskatintų vakcinuotis
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė nesutinka su teiginiu, kad šalies vyriausieji gyventojai vangiai vakcinuojasi. Pasak jos, senjorai šiuo metu vakcinuojasi noriai, tam jau yra sudarytos sąlygos, tačiau sklandesnis dialogas praverstų.
Vakcinacijos pradžioje tam, kad galėtum pasiskiepyti, reikėjo vykti į rajonų centrus. Kaip sako G. Makarevičienė, ne visi turėjo galimybę atvažiuoti skiepytis. Šis klausimas dabar išsisprendė, vakcina senjorams yra pasiekiama lengviau. Tačiau atsiranda kitų bėdų.
„Yra didelė problema, kad senjorai ne visi gali skiepytis – turi alergijų, kraujotakos ligų. Pirmas klausimas, kurį senjorams iškėliau jau seniai, – pasiklausti šeimos gydytojo. Jis patars, ar jūs galite skiepytis, ar ne. Skiepytis reikia, šį klausimą keliame“, – tv3.lt komentuoja G. Makarevičienė.
Pašnekovė sako, kad Lietuvos pagyvenusių senjorų asociacija apie vakcinacijos būtinumą yra pasikalbėjusi su visais savo nariais. Kiekvienoje kaimo vietovėje, kur gyvena asociacijos nariai, šia tema diskutuojama. Regionuose pas senjorus sako besilankanti ir pati G. Makarevičienė. Kaip paskatinti vakcinuotis 80+ m. amžiaus grupei priklausančius senjorus, sprendžiama ir su savivaldybėmis.
„80 m. ir virš jau paeiti negali kai kas. Tai reikia domėtis, apie tai turi žinoti seniūnijos pirmiausia. Jie labiausiai žino, kur yra aštuoniasdešimtmečiai, reikia prašyti merų, jie geriausiai žino, kaip senjorai gyvena, ar jie vieni gyvena“, – sako G. Makarevičienė.
Senjorų atstovės teigimu, vyresnio amžiaus žmonės vakcinuotis nori, bet bijo galimų pasekmių, apie kurias išgirsta iš įvairių nebūtinai patikimų šaltinių.
„Kaimo vietovėse, rajonuose dažniausiai gyvena vieni žmonės. Klausia, o jei mums bus bloga? Nei prie autobuso prieisime, nes vieniems trys kilometrai, kitiems du, o tretiems net ir dešimt. Yra tokia baimė“, – pasakoja G. Makarevičienė.
G. Makarevičienės nuomone, vis dėlto būtų teisinga, jei vakcina senjorams būtų atvežama į namus.
„Tegul atveža, kodėl į rinkimus suveža visus iš visų kraštų? Turi ir lėšų, o čia negali nuvežti? Gali nuvežti, tegul nuveža ir tegul nekalba, kad senjorai nesiskiepija“, – sako G. Makarevičienė.
Senjorai taip pat norėtų aiškesnės komunikacijos iš valdžios. Senjorai yra skatinami skiepytis, išsiimti galimybių pasus, tačiau kaip tai padaryti, informacijos esą pritrūksta ne vienam.
G. Makarevičienė pritaria idėjai senjorus vakcinuotis skatinti vienkartinėmis išmokomis. Kai kuriems senjorams susimokėjus mokesčius maistui kartais lieka vos 100 eurų, tad papildomi pinigai, pasak G. Makarevičienės, praverstų.
Pradėjo bandomąjį projektą: siūlo vakcinuotis namie
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė pradedanti įgyvendinti bandomąjį projektą. Antradienį Trakų rajone kartu su Lietuvos pašto mobiliuoju laiškininku pas senjorus lankėsi ir slaugytoja, kuri atsakinėjo į klausimus apie vakciną ir suteikė galimybę senjorams pasiskiepyti nuo COVID-19 čia pat, namuose.
Pranešama, kad slaugytoja kartu su laiškininku pas senjorus laikysis visą šią savaitę. Jeigu projektas pasiteisins, jį planuojam plėsti ir į kitas savivaldybes.
„Lietuvos pašto laiškininkai kasdien aplanko šimtus senjorų. Visą pandemijos laikotarpį prisidėjome prie visuomenei svarbių iniciatyvų. Suprasdami, kad mūsų kasdien lankomi senjorai yra didžiausioje rizikos grupėje, negalime būti abejingi. Kai kurie jų gyvena atokiose vietovėse, jiems patiems pasiekti vakcinacijos tašką yra sudėtinga užduotis, tad džiaugiamės galėdami suteikti galimybę pasiskiepyti pačiu patogiausiu būdu – tiesiog namuose,“ – sako Lietuvos pašto tinklo direktorius Jonas Sadauskas.
Slaugytoja vyko kartu su laiškininku pagal jo numatytą maršrutą. SAM informuoja, kad pilotiniam projektui ši savaitė pasirinkta neatsitiktinai – šiuo metu yra mokamos pensijos, tad didžioji dalis laiškininko lankomų gavėjų yra senjorai. Kiekvienas senjoras laisva valia gali sutikti arba atsisakyti pasiskiepyti, jei to dar nėra padaręs. Jam išreiškus norą skiepytis, slaugytoja atlieka procedūrą pagal visus numatytus reikalavimus.
Per dvi valandas kartu su laiškininku slaugytoja aplankė 5 namų ūkius, įskaitant darželį. Per šiuos vizitus 3 asmenys sutiko skiepytis. Senjorai paskiepyti „Comirnaty“ vakcina (kitaip žinoma „Pfizer“).
Nors šia priemone skirta daugiau patogumo suteikti senjorams, paskiepyti gali būti ir kiti norintys.
„Mūsų visų tikslas – saugi ir sveika visuomenė. Ir jei galime padaryti dar daugiau, kad taip būtų – vežame vakciną į namus. Dėkojame prie iniciatyvos prisijungusiems Lietuvos pašto laiškininkams – neretai tai žmonės, kurie yra arti senjorų, turintys jų pasitikėjimą. Bendromis jėgomis galime prisidėti prie senjorų saugumo,“ – sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Darbo dienomis per šią savaitę Trakų rajone planuojama aplankyti iki 200 senjorų. Jeigu ši iniciatyva pasiteisins, jau artimiausiu metu ji bus įgyvendinama ir kitose savivaldybėse.
Statistikos departamento duomenimis, nuo COVID-19 yra pasiskiepiję beveik 60 proc. 80+ m., daugiau nei 75 proc. 75–79 m., beveik 79 proc. 70–74 m., 79 proc. 65–69 m. amžiaus grupei priklausančių asmenų.
