Atrodytų keista – turime skiepus, nuo COVID-19 yra paskiepyta beveik 61 proc. šalies gyventojų, tačiau sergamumas šiuo metu palyginus su tuo pačiu laiku pernai, yra kelias dešimtis kartų didesnis.
Pernai tokiu laiku nustatyti 44 atvejai, o šiemet – 1061
Pernai rugsėjo 11 dieną buvo nustatyti 44 koronaviruso atvejai, o šiemet – 1061. Kas vyksta, kodėl sergamumas šiemet palyginus su pernai taip stipriai skiriasi?
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius aiškina, kad priežastys yra kelios. Viena jų – pernai tokiu laiku kovojome su pirminiu Uhano virusu, o ne su koronaviruso atmainomis. Antra – gyventojai mažiau judėjo bei labiau bijojo viruso.
„Dabar turime delta atmainą, apribojimų jokių nebeliko ir mūsų supratimas, kas yra normalus atvejų skaičius yra pasikeitęs. Aišku, šiemet turime ir vakciną, kuri apsaugo. Visi mūsų atvejai, 80 proc. jų yra sugeneruota iš nevakcinuotų žmonių“, – tv3.lt pastebi V. Zemlys-Balevičius.
Dabartiniai naujų atvejų skaičiai mokslininko nestebina. Lyginant pernai metų rudenį su šiuo laiku, matyti ir panašių tendencijų. Ir pernai, ir šiemet rugpjūtį matyti naujų atvejų skaičiaus kilimas.
Apžvelgiant praėjusių metų tendencijas, matyti, kad rudenį turėtume sulaukti dar didesnės bangos.
„Pakilimas neišvengiamai turėtų būti dar didesnis, nes vaikai grįžta į mokyklas. Iš mokslinių tyrimų žinome, kad vaikų grįžimas į mokyklas prisideda prie atvejų kilimo. Situacija yra pasikeitusi – prisideda vakcinavimas. Nenorėčiau, kad būtumėme naivūs ir tikėtume, kad tikrai nekils“, – įžvalgomis dalinasi V. Zemlys-Balevičius.
Kaip švęsime Kalėdas?
Pernai Kalėdas sutikome karantine. Likus porai savaičių iki Kalėdų Vyriausybė įvedė daugybę naujų ribojimų. Buvo uždrausta be būtinybės judėti tarp savivaldybių, keliuose stovėjo blokpostai, buvo leidžiama bendrauti tik tarp vieno namų ūkio, veikė tik būtinųjų prekių parduotuvės, buvo apribotas ugdymo procesas, uždraustos kai kurios kontaktinės paslaugos.
Mokslininkas V. Zemlys-Balevičius sako, kad iki Kalėdų dar turime daug laiko, kurį galime panaudoti visuomenės vakcinavimui.
„Pagrindinis dalykas, kuris mums gali padėti švęsti Kalėdas – vakcinacija. Manau, kad Kalėdas visi, kas vakcinuoti, galės švęsti sau ramiai. Dabartinis vakcinacijos procentas, kiek žmonių vakcinuojame, yra nukritęs. Anksčiau vakcinuodavome du–tris proc. per savaitę, dabar vakcinuojame tik procentą“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Kiek žmonių reikėtų paskiepyti, kad būtume saugūs – svarstymai įvairūs. Prezidentas buvo iškėlęs tikslą iki Mindauginių paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų, neseniai iškėlė naują tikslą – paskiepyti bent 90 proc. gyventojų. Šiuo metu bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze yra paskiepyta 60,8 proc. gyventojų.
„Jeigu po procentą (per savaitę – aut. past.) vakcinuosime, nuo 70 proc. iki 90 proc. (pasiekti – aut. past.) – 20 proc., išeina, kad mums reikėtų augti apie 20 savaičių. Tai ir gausis apie Kalėdas. Tikiuosi, kad vakcinavimo tempas padidės, ypač tarp vyresnių žmonių, nes būtent jiems viruso poveikis yra didžiausias“, – teigia V. Zemlys-Balevičius.
Vis dėlto svarbu vakcinuotis visiems. Kaip sako specialistas, pastebima, kad vyresniems žmonėms virusas pavojingesnis, o jaunesni virusą platina. Todėl svarbu paskiepyti kuo daugiau gyventojų.
„Mes siekiame, kad virusas taptų liga, kuri yra kontroliuojama ir kuria nereikėtų rūpintis per daug. Pavyzdžiui, kiekvienais metais turėjome gripo epidemijas, tačiau apie jas niekas nešnekėdavo, nors sergančių ir mirštančių buvo. Tada per sezoną mirdavo 20, o dabar tiek miršta per savaitę.
Jeigu mes su vakcina galėtume numušti šį skaičių iki pakankamai žemo, mes galėtume gyventi normaliau ir pernelyg nesirūpinti epidemija. Deja, kol kas tai yra neįmanoma“, – aiškina V. Zemlys-Balevičius.
Kokią dalį gyventojų reikėtų paskiepyti, kol kas lieka atviras klausimas. Visi skaičiavimai, pasak mokslininko, buvo paremti teorijomis, kurios priklauso nuo viruso užkrečiamumo. Atsiradus užkrečiamesnėms viruso atmainoms automatiškai padidėjo ir reikiamų paskiepyti gyventojų skaičius.
„Kiek realiai reikia vakcinuoti, nėra žinoma. Mes tik žinome, kokio skaičiaus neužtenka. Pavyzdžiui, 70 proc. pilnos populiacijos neužtenka. Reikia aukščiau“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Kol kas, specialisto nuomone, reikėtų siekti paskiepyti visus galinčius vakcinuotis.
Pasakė, kada įvestų karantiną
V. Zemlys-Balevičius pabrėžia, kad vakcinacija šiuo metu yra vienintelis būdas suvaldyti pandemiją ir apsisaugoti nuo viruso. Jei pernai pagrindinės apsaugos priemonės buvo socialinė distancija ir kaukės, šiemet mus stipriai saugo skiepai.
Mokslininkas nemano, kad dar vieno karantino įvedimas būtų veiksminga priemonė valdant pandemiją.
„Visiškas karantinas turėtų būti įvedamas jeigu turėsime tokius pačius skaičius, kaip turėjome pernai. Tai reiškia, virš dviejų tūkstančių žmonių ligoninėse ir 80 mirčių kasdien. Kai tokius skaičius turėsime, tai reikš visų kitų priemonių fiasko. Karantinas yra ta blogoji dalis. Iki šių skaičių dar yra daug erdvės, o juos atitolinti galime skiepydamiesi“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Statistikos departamento šeštadienio duomenimis, ligoninėse yra gydomi 639 asmenys, kuriems reikia deguonies tiekimo, per penktadienį į stacionarą paguldyti 103 pacientai.
Mokslininko pastebėjimu, nepatekti į dar vieną karantiną turėtų būti visų gyventojų siekis.
„Dauguma žmonių jau pasiskiepijo, turime 70 proc. suagusiųjų populiacijos, tai yra gerai. Reiškia, dauguma žmonių supranta mūsų norą spręsti problemą. Belieka įtikinti kitus. <…> Šaukiančių ir rėkiančių žmonių yra mažuma, jie save yra diskreditavę ir toliau tai daro. Tikiuosi, kad tie žmonės, kuriuos jie paveikė, galų gale pamatys. Matosi iš duomenų, kad tų, kurie siūlo nesiskiepyti, variantas veda į nebūtį“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Po truputį keičiasi mirčių statistika
Mokslininkas sako, kad šiuo metu trūksta duomenų apie nuo COVID-19 mirštančius žmones. Jo nuomone, duomenys, kiek mirusiųjų buvo paskiepyti nuo COVID-19, turėtų būti pateikiami dažniau.
„Tiek mirčių skaičiuose, tiek atvejų, tiek hospitalizacijų skaičiuose dominuoja būtent nevakcinuoti. Tai reiškia, kad vakcinos yra efektyvios, ženkliai mažina tikimybę užsikrėsti, susirgti ir galimai mirti“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Vis dėlto pastarąsias kelias dienas matyti mirčių statistikos pagerėjimas. Tai, pasak mokslininko, yra susiję su nebekylančiais naujų atvejų skaičiais.
Pozityvesnės tendencijos mirčių statistikoje pastebimos Vilniuje ir Kaune, kur yra suvakcinuota daugiau nei 60 proc. gyventojų. Tačiau Klaipėdoje mirčių nuo koronaviruso sukeltos infekcijos pasitaiko dažniau, mat ten paskiepyta 51 proc. gyventojų.
„Būtų galima įžiūrėti, kad matosi vakcinų poveikis, nors nėra patvirtinimo, ar (mirusieji – aut. past.) vakcinuoti, ar ne – matosi iš duomenų. <…> Čia dar tik savaitės duomenys ir mirčių duomenys šiek tiek vėluoja, dar nebūtų galima sakyti, bet tai būtų teigiamas ženklas“, – komentuoja V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininkas sako, kad kol kas apie gerėjančią mirčių statistiką reikėtų kalbėti atsargiai ir palaukti daugiau duomenų.
Statistikos departamento šeštadienio duomenimis, Lietuva patenka į raudonąją C3 spalvinę zoną.
Šeštadienio duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso buvo nustatyti 307 622 koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 4669 asmenys.
