RRT vykdyta žalingo turinio šalinimo iš interneto veikla darė didelę įtaką vaikų ir nepilnamečių apsaugai internete bei kibernetinės erdvės saugumui, rašoma 2023 m. Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje.
RRR duomenimis, pernai gauta ženkliai daugiau pranešimų apie netinkamą informaciją nepilnamečiams, o daugumą pasitvirtinusių pranešimų sudarė informacija dėl vaikų seksualinio išnaudojimo.
„2023 m. RRT interneto karštąja linija (www.svarusinternetas.lt) gavo 65 proc. daugiau pranešimų (tai sudarė 2 516 pranešimų) apie internete rastą galimai draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją nei 2022 m. Deja, didelę pasitvirtinusių pranešimų dalį (669 atvejai) sudarė informacija dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, t. y. tokių atvejų buvo 2,5 karto daugiau nei 2022 m. (272)“, – rašoma ataskaitoje.
„Kita nerimą kelianti tendencija – didėjantis patyčių ir smurto kibernetinėje erdvėje (angl. cyberbullying) atvejų skaičius socialiniuose tinkluose“, – priduria ataskaitos sudarytojai.
Daugiausiai pavojų – socialiniuose tinkluose
RRT vertinimu, didesnį pranešimų skaičių nulėmė atsakingas asmenų požiūris į internete rastus vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus. Kita vertus, nesnaudžia ir nusikaltėliai.
„Vis daugiau mūsų gyvenimo veiklų keliasi į skaitmeninę erdvę. Nusikaltėliai, skleidžiantys draudžiamą turinį, nėra išimtis. Taigi, tikėtina, kad draudžiamo ir nepilnamečiams žalingo turinio internete daugės ir ateityje.“, – sako RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė.
Jos teigimu, daugiausiai vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos atvejų fiksuojama tose interneto platformose ir svetainėse, kuriose galima įkelti nuotrauką ar failą, o vėliau platinti nuorodą į tą nuotrauką.
RRT nurodo daugiausiai konsultacijų teikianti socialinio tinklo „Facebook“ naudotojams, nors vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos šiame socialiniame tinkle dar nebuvo užfiksavę.
„Dažniausiai naudotojai kreipiasi pagalbos dėl neteisėtai viešinamos asmenines informacijos, užgrobtų ar suklastotų paskyrų, tinkamų saugumo ir privatumo parinkčių nustatymo socialiniuose tinkluose“, – paaiškina I. Kazlienė.
Saugumu internete turi rūpintis ir pats vaikas
„NordVPN“ technologijų padalinio vadovas Marijus Briedis dalijasi patarimais, ką turėtų daryti vaikai ir tėvai, siekdami apsisaugoti nuo neleistino turinio internete.
Specialisto teigimu, vaikai pirmiausia turėtų domėtis saugumu internete ir mokytis atpažinti galimas grėsmes, pavyzdžiui, elektronines patyčias ir aferas. Taip pat, jie turėtų laikytis tėvų nustatytų interneto naudojimo taisyklių, ir naudoti privatumo nustatymus asmeninei informacijai apsaugoti.
Antra, prieš ką nors keldami į internetinę erdvę vaikai turėtų visada gerai pagalvoti ir į draugų ratą pridėti tik tuos žmones, kuriuos pažįsta ir realiame gyvenime.
„Jei kas nors internete vaikams kelia įtarimą, jie turėtų nedelsiant apie tai pranešti tėvams arba patikimam suaugusiajam“, – primena M. Briedis.
Užduočių taip pat turi tėvai
Anot M. Brieždio, tėvai turėtų domėtis apie naujausias skaitmenines tendencijas ir galimus pavojus internete, su kuriais gali susidurti jų vaikai.
„Labai svarbu nustatyti aiškias naudojimosi internetu taisykles, pavyzdžiui, ribotas įrenginių naudojimo laikas ar leistinos svetainės“, – tikina „NordVPN“ technologijų padalinio vadovas.
Antra, tėvai turėtų nepamiršti apie galimybę naudoti jiems skirtą kontrolinę programinę įrangą, kuri leidžia filtruoti netinkamą turinį ir stebėti vaikų veiklą internete. Taip pat yra siūloma reguliariai tikrinti bei koreguoti įvairių platformų privatumo nustatymus, užtikrinti tvirtus slaptažodžius ir dviejų veiksnių autentifikavimą.
Galiausiai tėvai turėtų skatinti atvirą bendravimą, užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugūs pranešdami apie bet kokią nepatogią patirtį internete, nebijodami bausmės. Visgi kaip kalbėtis su vaikais apie grėsmes internete, kad jie nesijaustų sekami ar kontroliuojami?
„Kalbėdami su vaikais apie grėsmes internete, sutelkite dėmesį į tai, kaip jie gali jas atpažinti ir nuo jų apsisaugoti, o ne kelti bereikalingą baimę. Kad padėtumėte vaikams suprasti saugumo internete svarbą, vartokite vaikui suprantamą žodyną ir paaiškinkite saugumo taisyklių priežastis. Pabrėžkite, kad šios priemonės skirtos ne šnipinėti ar kontroliuoti, bet juos apsaugoti“, – pataria M. Briedis.
„Skatinkite atvirą bendravimą, sukurkite vaikams atmosferą, jog jie, nebijodami bausmės, į jus kreiptųsi su bet kokiais klausimais, problemomis. Svarbu bendrauti su vaikais apie teisingų sprendimų priėmimą internete ir atsakomybės už savo saugumą prisiėmimą“, – priduria jis.
Tai privalu kiekvienam: priemonės kibernetiniam saugumui
Vis dėlto kalbėtis ir domėtis grėsmėmis nepakanka. M. Briedis primena, kokios realios priemonės internetinėje erdvėje gali padėti užkardyti nepageidaujamą ir žalingą turinį.
Viena iš svarbiausių užduočių – apsaugoti vaikų socialinių tinklų paskyras.
„Įsitikinkite, kad visose paskyrose yra įjungti privatumo nustatymai, apribokite matomumą tik pažįstamiems. Kad padidintumėte saugumą, skatinkite vaikus naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius ir įgalinkite dviejų veiksnių autentifikavimą (angl. 2FA).
Išmokykite vaikus internete nesidalyti bet kokia jautria ar asmenine informacija, pvz., telefono numeriais, adresais, mokyklų pavadinimais ir kita. Taip pat, turint galimybę, peržiūrėkite jų socialinių tinklų draugų sąrašus, kad įsitikintumėte, jog jie bendrauja tik su žmonėmis, kuriuos pažįsta ir realiame gyvenime“, – teigia „NordVPN“ technologijų padalinio vadovas.
Ekspertas pabrėžia, kad yra ir daugiau priemonių, kurios gali padėti užtikrinti saugią ervę vaikams internete. Pavyzdžiui, tėvai gali naudoti jiems skirtas aplikacijas netinkamo turinio blokavimui ir galimybei stebėti vaikų veiklą internete.
Taip pat, konfigūruojant namų maršrutizatorius, yra galimybė riboti tam tikrų svetainių veiklą ir įvesti tinklo lygio apribojimus.
Išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose bei įprastuose kompiuteriuose galima integruoti tėvų kontrolės funkcijas, kurios padės valdyti naujų mobiliųjų programėlių atsisiuntimus, nustatyti ekrano naudojimo laiko apribojimus ir blokuoti netinkamą turinį.
Ką daryti, pastebėjus internete informaciją apie vaikų seksualinį išnaudojimą?
RRT nurodymu, viešose kompiuterių tinklų (interneto) vietose turi būti įdiegtos priemonės, kurios filtruoja neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją. Šias priemones privalo įdiegti viso įstaigos, kuriose nepilnamečiai naudojasi internetu.
„Prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų (interneto) vietoms priskiriami mokyklų IT kabinetai, bibliotekų ir ar poilsio erdvės, viešųjų bibliotekų skaityklos ir pan., kuriose nepilnamečiai gali naršyti internete. Tokiose interneto prieigos vietose privalo būti naudojamos privalomos (RRT aprobuotos) turinio filtravimo priemonės, kurių dėka, nepilnamečiams užtikrinama tinkama apsauga nuo draudžiamo ir žalingo interneto turinio“, – komentuoja I. Kazlienė.
Vis tik pastebėjus netinkamą informaciją, būtina pranešti adresu www.svarusinternetas.lt.
„Visi pranešimai yra tikrinami interneto karštosios linijos tyrėjų, o jiems pasitvirtinus ir radus neteisėtos arba žalingos informacijos Lietuvos tarnybinėse stotyse (serveriuose – red. past.), siunčiami atitinkamoms Lietuvos institucijoms: Policijos departamentui arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Atlikusios tyrimą, šios institucijos imasi įstatymais nustatytų veiksmų prieš nepageidaujamo turinio skelbėjus ir siekia, kad draudžiama informacija būtų pašalinta“, – patikina I. Kazlienė.
Stengdamasi kuo greičiau pašalinti draudžiamą turinį Lietuvos serveriuose, interneto karštoji linija kreipiasi tiesiogiai ir į interneto paslaugų teikėją, prieglobos paslaugų teikėją ar tinklalapio administratorių su raginimu kuo greičiau pašalinti neteisėtą turinį.
Jeigu vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga yra patalpinta ne Lietuvoje, informacija yra perduodama užsienio partneriams INHOPE asociacijos nariams tolesniam tyrimui ir informacijos pašalinimui. INHOPE šiuo metu vienija 54 karštąsias linijas 50 pasaulio šalių.
