JAV tyrimų centro „Pew Research Centre“ atlikto naujo tyrimo išvadose teigiama, kad 38 proc. visų 2013 m. sukurtų tinklalapių nebėra prieinami dėl reiškinio, kurį jie vadina „skaitmeniniu irimu“. Išplėtę laiko intervalą, tyrėjai nustatė, kad nebeegzistuoja maždaug ketvirtadalis visų 2013–2023 m. sukurtų tinklalapių. Iš šio skaičiaus 8 proc. tinklalapių buvo sukurti 2023 m.
Interneto puslapiai nustojo egzistuoti
„Internetas yra neįsivaizduojamai didžiulė šiuolaikinio gyvenimo saugykla... Tačiau net ir tuo metu, kai viso pasaulio naudotojai naudojasi žiniatinkliu, kad galėtų pasiekti knygas, vaizdus, naujienų straipsnius ir kitus išteklius, šis turinys kartais dingsta iš akiračio“, – rašoma tyrime.
Tyrime neprieinamos nuorodos apibrėžtos kaip puslapis, kurio nebėra pagrindiniame serveryje (rodomas pranešimas 404 nerastas).
Tyrėjai surinko atsitiktinę tinklalapių imtį iš „Common Crawl“ – interneto archyvų paieškos, kuri leidžia susidaryti bet kuriuo metu internete esančių tinklalapių vaizdą.
Nuo 2013 m. iki 2023 m. komanda kasmet atrinkdavo maždaug 90 tūkst. interneto puslapių, kad išsiaiškintų, ar jie vis dar egzistuoja.
Jie nustatė, kad maždaug 54 proc. analizuotų „Wikipedia“ puslapių nuorodų skiltyje buvo bent viena neveikianti nuoroda.
Apie 23 proc. naujienų svetainių buvo neveikiančių nuorodų, o vyriausybiniuose puslapiuose – 21 proc. neveikiančių nuorodų.
Dingsta ir socialinių tinklų pranešimai
Tyrėjai atidžiau pažvelgė į vyriausybines svetaines ir nustatė, kad vidutiniame tinklalapyje buvo 50 nuorodų, dažnai į saugius HTTP puslapius, kuriuose galima rasti daugiau informacijos.
Iš visų keturių valdžios lygių labiausiai tikėtina, kad miestų valdžios institucijos turėjo neveikiančių nuorodų – 29 proc. tirtų jų svetainių turėjo bent vieną neveikiančią nuorodą.
Naujienų pramonės atstovai nustatė, kad maždaug tiek pat puslapių su neveikiančiomis nuorodomis buvo ir didelio, ir mažo lankomumo svetainėse, ir, kaip ir vyriausybinėse svetainėse, dauguma nuorodų buvo nukreiptos į saugias išorines HTTP svetaines.
Nykimas vyksta ir socialiniuose tinkluose, kur kone vienas iš penkių socialinio tinklo X pranešimų, surinktų realiuoju laiku iš atsitiktinų 4,8 mln. pranešimų, svetainėje nebuvo prieinamas ilgiau nei kelis mėnesius, nes buvo ištrinta naudotojo paskyra arba pašalintas atskiras pranešimas.
Didesnė tikimybė, kad X paskyroje paskelbta žinutė išnyks, jei ji buvo parašyta turkų ar arabų kalba arba jei ji buvo paskelbta iš paskyros, turinčios „numatytuosius nustatymus“, pavyzdžiui, bendrą profilio nuotrauką ar biografiją.
