Iš Turkijos, Bulgarijos ir kitų pietų šalių grįžtantys poilsiautojai jau praneša apie kurortuose įsisukusį koksaki virusą. Ką tik po atostogų Bulgarijoje grįžusi panevėžietė guodėsi, jog abu vaikai išvykoje užsikrėtė virusu: „Tris dienas temperatūra kilo iki 38,8 laipsnių, pirmiausia atsirado gerklės skausmas, po to išbėrė.“
Kita dar birželį su šeima viename Turkijos kurorte atostogavusi moteris pasakojo, kad pirmieji simptomai pasireiškė trimečiui sūneliui.
„Mažiukas susirgo, lėktuve 13-metei dukrai pasireiškė simptomai, mums vėliau, jau namie. Buvo aukšta temperatūra ir žaizdos gerklėje, vaikai negalėjo nei valgyti, nei gerti.
Jokio gydymo nėra, daug skysčių, vaistai nuo skausmo, po 5 parų tik pradėjo gerėti. O Turkijos gydytojai vengia kalbėti apie šią ligą, mums pasakė, kad neva čia angina ir norėjo skirti antibiotikus. Tik Lietuvoje gydytojai pasakė, kas tai per liga, kad daug vaikų su ja grįžta“, – patirtimi dalijosi Sandra.
Kita pernai Turkijos kurorte viešėjusi ir koksaki virusą „pasigavusi“ moteris taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra parašoma tiksli diagnozė. „Jie parašo karščiavimas + alergija, o nesako tiesos, nes jei būtų oficialiai rašoma, turbūt karantiną ten skelbtų. O blogiausia, kai nežinai kas yra, nežinai, kaip padėti galėtum vaikui, aš nežinojau, kad jam labai niežti, skauda, kad po šiltu vandeniu neprausti. Vos metų būdamas nepasakė man, kai pati susirgau, supratau...“
Tiesa, keliautojai priduria, kad koksaki virusą galima parsivežti iš įvairių šalių, net ir Jungtinės Karalystės. Kiti gi sako, kad virusą pasigauna tik turintieji silpną imunitetą, taigi net kelis metus atostogavę Turkijoje grįžo sveiki ir pailsėję.
Kas labiausiai rizikuoja?
Nors susidūrusieji su virusu sako turėję kaip reikiant apkartintas atostogas, infektologai ramina, kad koksaki virusas toli gražu nėra jokia naujiena, o apsisaugoti nuo jos padeda pačių paprasčiausia higiena.
„Koksaki virusas – tai fekaliniu-oraliniu būdu plintanti žarnyno infekcija, galinti sukelti bėrimus, meningitą. Dažniau ji pasitaiko vaikų amžiuje, tačiau retai kada nustatoma ligos etiologija. Daugiausiai reikšmės čia turi imuninė sistema, kaip ji reaguoja: vaikų imunitetas dar nėra pakankamai išsivystęs, o senyvo amžiaus žmonių – jau pasilpęs. Taip pat rizikos grupėje atsiduria asmenys, turintys imunodeficitines būkles, po organų persodinimo, onkologinių ligų, chemoterapijos, sergant diabetu“, – gydytojas infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis.
Visgi profesorius pabrėžė, kad tai nėra kažkokia pavojinga liga, ja užsikrečiama tiek Lietuvoje, tiek įvairiuose kurortuose Turkijoje, Egipte.
„Iš šios šalies, kur sanitarinė kultūra žemesnė higienos kultūra, dažniau parsivežamas ir oraliniu-fekaliniu būdu plintantis hepatitas A. Norit išvengti ligos svarbiausia laikytis tinkamos higienos“, – pabrėžė jis.
Pagrindiniai simptomai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Greta Gargasienė informavo, kad Koksaki virusinė infekcija yra bendrai registruojama kaip enterovirusinė infekcija.
„Dažniausiai enterovirusų sukeltos infekcijos pasižymi panašiais simptomais, todėl atsižvelgiant į juos, gydytojai diagnozuoja ligą neatlikdami laboratorinių tyrimų. Mūsų centro duomenimis per 7 šių metų mėnesius užregistruota 12 virusinio enterito atvejų“, – sakė ji.
Koksaki virusas priklauso enterovirusų grupei ir gali sukelti daugybę simptomų. Apie pusę vaikų, užsikrėtusių koksaki virusu, neturi jokių ligos simptomų. Kitiems staiga atsiranda karščiavimas, galvos skausmas ir raumenų skausmai. Kai kuriems vaikams infekcija gali pasireikšti gerklės skausmu, pilvo diskomfortu ar pykinimu. Daugumai vaikų karščiavimas trunka apie 3 dienas.
Koksaki virusai gali sukelti peršalimo simptomus, bėrimą, rankų-kojų-burnos ligą, herpetinę anginą. Vaikams nuo 1 iki 7 m. dažnai išsivysto herpetinė angina. Ligai būdingas karščiavimas, gerklės skausmas ryjant, didelis išsiskiriančių seilių kiekis, pūslelės tonzilių srityje, galimas vėmimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, nenoras valgyti, nuovargis. Karščiavimas tęsiasi 1–4 d., savijauta pradeda gerėti praėjus 4–5 dienoms, visiškai pasveikstama per savaitę. Retais atvejais liga gali komplikuotis septiniu meningitu, parotitu. Koksaki virusas A10 yra siejamas su faringito išsivystymu.
Inkubacinis periodas skiriasi priklausomai nuo ligą sukeliančio koksaki viruso tipo, pvz., koksaki viruso A9 sukeltos ligos – 2–12 dienų, A21 ir B5 – 3–5 dienos. Koksaki virusai paplitę pasauliniu lygiu. Susirgimai dažniau registruojami šiltuoju metų laiku vidutinių platumų klimato šalyse.
Kaip apsisaugoti?
Koksaki virusu gali užsikrėsti įvairaus amžiaus asmenys, virusas plinta nuo žmogaus žmogui fekaliniu-oraliniu keliu, todėl būtina didelį dėmesį teikti asmens higienai ir maisto saugai.
Vakcinos nuo koksaki virusinės infekcijos nėra, todėl užsikrėtimo rizikai sumažinti patariama:
• kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, ypatingai prieš valgį, prieš maisto ruošą bei pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su žaizdomis ir kt.;
• vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• neleisti sergančiam asmeniui bendrauti su sveikais asmenimis;
• dažnai valyti su muilu ir vandeniu galimai užterštus namų aplinkos paviršius, žaislus, o po to dezinfekuoti su buityje naudojamais chloro turinčiais balikliais.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai pabrėžia, kad vaikai iki 5 metų amžiaus yra imliausi užkrečiamosios ligoms. Todėl rekomenduoja atsakingai planuoti keliones.
