Kaip rodo praėjusį mėnesį paskelbti reitingai, partijų lentelėje šiuo metu pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partija. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, lapkritį šią politinę jėgą palaikė 13,8 proc. respondentų. Po jų – Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), šią politinę jėgą palaikė 9,7 proc. paklaustųjų.
Trečioje vietoje rikiavosi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 proc. parama, spalį ją būtų palaikę 6,5 proc. rinkėjų. Ketvirtoje vietoje – valdantysis Liberalų sąjūdis, už jį lapkritį būtų balsavę 6,6 proc. rinkėjų, spalį – 7,4 procento.
Apklausos duomenimis, toliau rikiuojasi opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 4 proc. balsų – spalį partiją būtų palaikę 5,5 proc. respondentų, taip pat valdančioji Laisvės partija su 3,3 proc. balsų (spalį – 3,5 proc.).
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius teigė, jog sekančius rinkimus ko gero laimės socialdemokratai – vis dėlto, jiems gali būti sunku sudaryti valdančiąją koaliciją. Pasak eksperto, nereikėtų atmesti ir socialdemokratų-liberalų koalicijos scenarijaus.
„Itin svarbus klausimas – kiek lankstus bus liberalų sąjūdis. Manau, kad jie gali svarstyti galimybę būti koalicijoje ne tik su konservatoriais, kaip yra įprasta, bet ir su socialdemokratais. Tada galėtų būti koalicija tarp socialdemokratų, liberalų sąjūdžio ir demokratų. Viskas labai priklauso nuo galutinių rezultatų. Dažnai suformuota koalicija priklauso nuo vos kelių mandatų“, – teigė M. Baltrukevičius.
„Socialdemokratai turi geriausias galimybes laimėti rinkimus, o galimais partneriais išlieka liberalai, valstiečiai, demokratai“, – pridūrė M. Baltrukevičius.
Kiek kitokią nuomonę išsakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkas Saulius Spurga – pasak jo, liberalams būtų sunku paaiškinti koalicijos formavimą su socialdemokratais.
„Manau socialdemokratai negali tikėtis koalicijos su liberalais, galiausiai, liberalams būtų sunku paaiškinti tokią koaliciją savo rinkėjams“, – teigė S. Spurga.
Pasak politologo, nors socialdemokratai norėtų galvoti apie koaliciją su Ramūno Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“ ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamais demokratais, menkai tikėtina, jog minėtos dvi partijos galėtų sutarti tarpusavyje.
„Sunku įsivaizduoti demokratus ir valstiečius vienoje koalicijoje. Išsakyta per daug kategoriškų, įžeidžiančių žodžių. Lyderiai matyt turi daug nuoskaudų, seka demaskavimas po demaskavimo. Matyt socialdemokratai bandytų būti nuosaikūs ir derinti koaliciją su jais“, – svarstė S. Spurga.
Socialdemokratams trukdo neapsisprendimas
Nepaisant socialdemokratų pirmavimo apklausose, naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, jog partijos komunikacijoje pasigenda turinio. Pasak M. Baltrukevičiaus, šiuo metu socialdemokratai siekia nesikišti į konfliktus tarp prezidento ir valdančiųjų. Politologas pateikė kelis pavyzdžius, kuomet tokia politinė strategija pasiteisino.
„Socialdemokratų strategija šiuo metu yra leisti valdančiajai koalicijai aiškintis santykius su G. Nausėda, o patiems bandyti likti nuošalyje. Lietuvoje jau ne kartą suveikė ta politinė logika – du pešasi, trečias laimi.
„Praėjusių prezidento rinkimų metu epicentre buvo tuometinė valdančioji dauguma ir konfliktai su tėvynes sąjunga – rinkimų metu daug kalbėta apie Skvernelio ir Šimonytės priešpriešą, o iš to išlošė G. Nausėda. Ta pačia strategija pasinaudojo ir „valstiečiai“ 2016 metais. Tuo metu valdantieji buvo socialdemokratai, o pagrindinė jiems oponuojanti jėga – tėvynės sąjunga. Valstiečiai tuo metu buvo gana nuosaikūs, stengėsi pateikti savo pačių programą, o ne veltis į konfliktus – tai atnešė rezultatus“, – pasakojo M. Baltrukevičius.
Pasak politologo, socialdemokratams trukdo nesugebėjimas apsispręsti – vis dar neaišku, kas bus partijos kandidatas prezidento rinkimuose.
„Socialdemokratams trukdo negebėjimas apsispręsti – dėl prezidento rinkimų vis dar neaišku, ar jie rems Nausėdą, ar kels Viliją Blinkevičiūtę, ar dalyvaus su kokiu kitu kandidatu, vien tam, kad dalyvauti. Bet kokiu atveju, delsimas nėra naudingas – jie praranda daug laiko“, – sakė M. Baltrukevičius.
Verta pažymėti, jog minėtos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtę respondentai įvardijo kaip politiką, geriausiai tinkantį užimti premjero postą. Ją šiame poste matyti norėtų 8,4 proc. apklaustųjų, o premjerės Ingridos Šimonytės rezultatas lapkritį siekė 7,2 proc. V. Blinkevičiūtė taip pat užima trečią vietą kandidatų į prezidentus reitinguose – ELTA paskelbtos apklausos duomenimis, už ją balsuoti pasiryžę būtų 11,5 proc. respondentų.
Nepaisant to, M. Baltrukevičiaus nuomone, V. Blinkevičiūtė dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose apsispręsti turėtų dabar.
„Neatmesčiau to varianto, kad Blinkevičiūtę kaip nors įkalbės kandidatuoti į prezidentus. Tai padarydami, jie praranda mėnesį rinkiminės kampanijos laiko. Taip, šiuo metu matome neblogą Blinkevičiūtės reitingą, bet kiek ilgai galėsime kalbėti apie socialdemokratus? “, – klausė politologas.
Savo ruožtu politologas S. Spurga teigė, jog socialdemokratai šiuo metu visiškai išsižadėjo kairiosios politinės minties, kuri partijoje buvo bent dalinai prigijusi G. Palucko vadovavimo laikotarpiu. To rezultatas – partija liko be aiškaus veido.
„Man sunku prisiminti, ar Lietuvoje išvis buvo kairioji vyriausybė. Brazausko vadovaujama LDDP buvo technokratinė, galbūt net labiau liberali, nei to meto centristai ar liberalai. Prieš tai buvusio LSDP pirmininko kairieji šūkiai neturėjo pasisekimo, jie buvo neefektyvūs. O dabartinis partijos veidas yra neaiškus“, – sakė S. Spurga.
Baudžia už buvimą valdžioje ir nepopuliarius sprendimus
Ekspertai taip pat įvertino ir valdančiosios Tėvynės sąjungos galimybes. Pasak M. Baltrukevičiaus, konservatoriai yra baudžiami tiek už buvimą valdžioje, tiek už nepopuliarius sprendimus.
„Tai bendra regiono tendencija – valdantieji yra baudžiami, ypač jeigu tuo metu buvo prastesni ekonominiai rodikliai. Tada baudžiamumo aspektas dar sustiprėja. O krizių buvo nemažai. Gal pasimiršta, bet kadencijos pradžia buvo COVID-19 pandemija, kur irgi reikėjo nepopuliarių sprendimų. Ir šiandien yra įvairių nuomonių visuomenėje, ar valdantieji elgėsi teisingai. Dar buvo karas Ukrainoje, energetikos krizė, Lukašenkos organizuoti migrantų srautai. Krizių rasime labai daug“, – pabrėžė M. Baltrukevičius.
„Bet yra ir kiti faktoriai, kuriuos visuomenė vertina kaip valdančiųjų paslydimus – ir elektros rinkos liberalizacijos procesas, vykęs ne itin sklandžiai. Aišku, šiuose procesuose dalyvavo ir buvę valdantieji, bet žmonių atmintis yra trumpa – jie mato chaosą, iš rinkos pasitraukiančius tiekėjus, aukštas kainas ir tai labiau sieja su tais, kurie dabar yra valdžioje“, – pridūrė politologas.
M. Baltrukevičiaus teigimu, konservatoriams labiausiai pakenkė išsakyta ir vėliau neįgyvendinta idėja skelbti pirmalaikius rinkimus, taip pat kelių ministrų įsivėlimas į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą.
„Jeigu reikėtų išskirti vieną idėją – manau, kad labiausiai Tėvynės sąjungai pakenkė demaršas skelbti pirmalaikius rinkimus ir ministrų įsipainiojimas į čekių skandalą. Bartosevičiaus istorija taip pat galėtų turėtų įtakos“, – teigė M. Baltrukevičius.
S. Spurga įvardijo panašias valdančiųjų nepopuliarumo priežastis, tačiau taip pat paminėjo valdančiųjų konfliktus su šalies prezidentu – esą tai irgi pakenkė konservatorių populiarumui.
„Pasitikėjimo kreivė visada yra panaši – yra didelis pasitikėjimas kadencijos pradžioje, kuris laikui einant smunka. Tai yra bendras dėsnis, prie kurių prisideda skandalai, nepopuliarūs sprendimai, apsikumščiavimai su prezidentu. Vertinčiau tai kaip visumą“, – sakė S. Spurga.
„Gelbėtojų“ nebus
Abiejų ekspertų nuomone, artėjantys Seimo rinkimai ko gero apsieis be vadinamųjų „gelbėtojų“ partijų – staiga prieš metus susikuriančių ir nemažai protestų balsų surenkančių politinių partijų. Praeityje tokio pobūdžio partijai – A. Valinsko vedamai Tautos prisikėlimo partijai, buvo pavykę suformuoti valdančiąją koaliciją kartu su Tėvynės sąjunga.
M. Baltrukevičiaus nuomone, vienintelis politinis veikėjas, galintis vesti anti-sisteminę politinę partiją – šiuo metu Prezidento rinkimuose dalyvaujantis advokatas Ignas Vėgėlė.
„Pirmiausia reiktų žiūrėti į I. Vėgėlę. Antra ar trečia vieta prezidento rinkimuose, kad ir su neblogais procentais, toliau niekur neveda – atsilikus nuo nugalėtojo nors ir vienu balsu, tai nelems jokio posto“, – teigė M. Baltrukevičius.
Pasak politologo, nors I. Vėgėlė po prezidentų rinkimų neturėtų pakankamai laiko įsteigti naujos partijos, įmanomas ir kitas kelias – perimti jau egzistuojančią partiją. Ekspertas įvardijo, kokia partija tai galėtų būti.
„Žiūrint įstatymiškai – po prezidento rinkimų Vėgėlei pritrūktų laiko įkurti politinę partiją ir dalyvauti rinkimuose. Tiesa, Vėgėlė galėtų pasinaudoti kitu keliu – atėjimu į jau egzistuojančią nedidelę politinę jėgą ir jos perėmimą.
Galbūt būtų galima žiūrėti į krikščionių sąjungą, vedamą Rimanto Dagio, kuris savo socialinių tinklų komunikacijoje itin palaiko I. Vėgėlę. Tai partija, kuri neturi nei ypač teigiamos, nei ypač neigiamos reputacijos – partijos rebrandingas galėtų įvykti. Priklausomai nuo rezultato prezidento rinkimuose, Vėgėlė tikrai gali svarstyti galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose. Tokia partija galėtų būti konkurencinga“, – svarstė M. Baltrukevičius.
Panašų vertinimą išsakė ir S. Spurga – pasak jo, menka tikimybė, jog atsiras vadinamieji „gelbėtojai“, nors esą buvo nemažai aktualių temų, galėjusių duoti pradžią naujai politinei jėgai.
„Tam nebėra laiko. Kažkaip gal ir keista – buvo pandemija, prisiminkime vadinamuosius „šeimos maršus“. Jie nors ir teigė, kad yra nepolitiški, turėjo aiškios ambicijos kurti politinę partiją. Bet matyt pristigo lyderių, svaresnės programos, sutelktumo. Galiausiai nieko iš to neišėjo. Gegužės mėnesį, po prezidento rinkimų, galbūt Vėgėlė bandys formuoti politinę jėgą. Bet kol kas sunku pasakyti“, – prognozavo S. Spurga.
