Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija surengė posėdį, kuriame su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite aptarė migracijos krizės valdymą.
Migracijos departamente įregistruoti 56 nauji etatai
Neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną šiemet yra kirtę beveik 4,2 tūkst. migrantų, iš kurių 2,8 tūkst. pateikė prieglobsčio prašymus, kurių iki šiol nagrinėta per 600. Likusius Migracijos departamentas tikisi išnagrinėti iki lapkričio mėnesio.
Tam, kad tai būtų galima padaryti efektyviau, Migracijos departamente, anot E. Gudzinskaitės, rugpjūčio mėnesį buvo įdarbinti papildomi 56 nauji etatai, kurie šiuo metu yra apmokomi ten dirbančių specialistų.
„Kas norėtų taisytis dantis pas žmogų, kuris praėjo dviejų savaičių odontologijos kursą. <….> Naujai priimtas žmogus iškart negali pradėti dirbti, todėl tik dabar didinamos apimtys. Mūsų tikslas yra tuos visus prieglobsčio prašymus iki lapkričio išnagrinėti. Tai atrodo problema, bet nėra“ , – nurodė ji.
E. Gudzinskaitės teigimu, išnagrinėtų prieglobsčio prašymų skaičiai yra nedideli, nes rugpjūčio mėnesį buvo vykdoma pirminė registracija, o dabar vyksta antrinės prieglobsčio apklausos: „Vėliau liks tiks sprendimai ir skaitliukas pradės judėti“.
Iki šiol prieglobstis nebuvo suteiktas nė vienam tokiam migrantui, 320 asmenų prieglobstis nesuteiktas, 325 asmenų atžvilgiu prieglobsčio procedūros nutrauktos.
Gudzinskaitė: jei pabėgę migrantai įregistruoti sistemose, kitos šalys sugrąžins juos į Lietuvą
Nuo metų pradžios iš Lietuvos stovyklų pasišalino per 700 migrantų, 500 jų – nerasti.
E. Gudzinskaitės nurodymu, migrantus identifikuoja teisėsaugos ir žvalgybos institucijos, ir juos įregistruoja Lietuvos sistemose: „Jeigu vardą, pavardę, pirštų antspaudus turime, tai kitos šalys mums juos grąžins“.
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad vidaus reikalų ministrė Agnės Bilotaitės teigimu, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pareigūnai daro viską, kad būtų pabėgę migrantai sugrąžinti: „Tas pats yra ir tarp Lenkijos-Vokietijos sienos – sustiprinta sienų kontrolė.
Pasišalinus migrantams įsijungia visos mūsų institucijos ir operatyviai yra atliekamas darbas. Dalį jų pavyksta sugrąžinti. Bet kaip suprantame, Lietuva nėra tų asmenų tikslo šalis, jų tikslas – kitos Europos šalys“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
LVŽS frakcijos nariai Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas ir Giedrius Surplys įregistravo įstatymo projektą, kurio tikslas – iki 12 mėnesių, vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėnesių, ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą.
Projektas Seime bus pateikiamas jau ketvirtadienį, rugsėjo 30 dieną, opozicinės darbotvarkės metu.
Bilotaitė: steigiama apsaugos koordinatoriaus pareigybė
A. Bilotaitės teigimu, greitu metu bus steigiama ir apsaugos koordinatoriaus pareigybė, kad būtų apsaugoti objektai, kuriuose apgyvendinti migrantai.
Tokia pareigybė aktuali, nes vieni objektai, kuriuose gyvena sienos pažeidėjai, yra Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pavaldume, kiti – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM): „Tam, kad užtikrintume vienodą apsaugos lygį, bus paskirti apsaugos koordinatoriai. <…> Žmonės konkrečiai bus iš VRM“, – trečiadienį sakė ministrė.
Taip pat, jos nurodymu, papildomai stiprinamos patruliuojančių policijos automobilių pajėgas tam, kad būtų apsaugoti patys objektai: „Kadangi yra ekstremali situacija, tikrai visos struktūros yra įtrauktos, visi dirbam tam, kad krizė būtų suvaldyta. <…> Mes matome grėsmes, todėl skiriame papildomas pajėgas, kad gyventojai, kurie gyvena aplinkui (būtų apsaugoti – aut. past.) ir siekdami, kad migrantai nepasišalintų, būtų daugiau apsaugos“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasienyje dirbantiems pareigūnams yra numatyta 50 proc. priemoka ir 20-30 proc. tiems pareigūnams, kurie užtikrina apsaugos darbus.
Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
