evelina gudzinskaitė

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite aptars imigracijos situaciją. Pasak parlamento vadovės atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus kalbama apie problemas, kurias kelia išaugęs imigracijos mastas. Migracijos departamento duomenimis, šio mėnesio pradžioje Lietuvoje gyveno 224,8 tūkst. užsieniečių, iš jų apie 62,5 tūkst. buvo Baltarusijos piliečiai. Užsieniečiai sudaro daugiau kaip 7 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Migracijos departamentas šiemet planuoja patikrinti daugiau nei 18 tūkst. baltarusių, kurie Lietuvoje apsigyveno dar iki 2022 m. įvestų ribojimų ir patikrinimų. Pasak departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, šie asmenys turės užpildyti šiuo metu į Lietuvą atvykstantiems baltarusiams išduodamą klausimyną. „Imsimės tikrinti visus Baltarusijos piliečius, kurie gavo leidimus gyventi darbo pagrindu dar iki to laiko, kai nebuvo naudojamas papildomas klausimynas.

Į Lietuvą atvykstančių baltarusių pastaruosius kelis mėnesius mažėja, verslas persiorientuoja kviesdamas darbuotojus iš kitų šalių, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.  „Galėčiau pasakyti, kad baltarusių piliečių vykimo į Lietuvą mastai per pastaruosius kelis mėnesius šiek tiek sumažėjo, tai yra, tas tempas, kiek jų daugėja Lietuvoje yra šiek tiek palėtėjęs, jei lygintume su praėjusių metų pradžia“, – LRT radijui pirmadienį sakė E. Gudzinskaitė.

 Valdančiajai koalicijai priklausanti Liberalų sąjūdžio taryba sekmadienį patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą, jį ves Seimo narys Eugenijus Gentvilas.  Vieną atstovą šiuo metu EP turinčios partijos lyderė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiemet tikisi geresnio rezultato nei 2019 metais vykusiuose rinkimuose. „Planas minimum – rezultatas, kuris būtų ne prastesnis nei ankstesniuose rinkimuose. Realistiška, manau, siekti ne plano minimum.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Rytų Europos studijų centro tyrimui parodžius, kad apie dešimt procentų ukrainiečių norėtų likti Lietuvoje ir gauti pilietybę, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad įstaiga tokių užklausų kol kas nesulaukia, o šiemet Lietuvos pilietybę gavo devyni ukrainiečiai.  „Mes išties girdime dažniausiai tuos klausimus kas bus po metų, tai yra, ukrainiečiai, kurie kreipiasi į mus tiek toli negalvoja, tas neapibrėžtumas toks labai didelis.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė trečiadienį išrinkta Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) Valdančiosios tarybos pirmininke. „EUAA Valdančioji taryba išrinko savo narę iš Lietuvos, ponią Eveliną Gudzinskaitę, naująja pirmininke“ , – pranešė organizacija. E. Gudzinskaitė, nuo 2015-ųjų vadovaujanti Lietuvos Migracijos departamentui, iki šiol ėjo EUAA Valdančiosios tarybos vicepirmininkės pareigas, į jas buvo paskirta šių metų kovą.

Baltarusijai sustabdžius pasų išdavimą ambasadose ir konsulatuose, į Lietuvą nuo režimo pabėgę baltarusiai galės kreiptis į Migracijos departamentą dėl užsieniečio paso išdavimo. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė prognozuoja, kad norinčių išsiimti užsieniečio pasą baltarusių skaičius ženkliai išaugs, o tai, pasak jos, dar labiau padidins šiuo metu institucijai tenkantį darbo krūvį. „Tai yra labai svarbi naujiena.

Beveik 60 metų Kaune pragyvenęs Rusijos pilietybę turintis armėnas sulaukė Migracijos departamento kirčio. Departamento valdininkai armėnui panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Lemtingu tapo klausimas – kam priklauso Krymas. Pensininkas sako ne taip supratęs kontekstą ir atsakęs, kad Krymas priklauso Rusijai. Šeima baiminasi, kad senolis dabar bus ištremtas į Rusiją, kur neturi nei kur gyventi, nei kas juo pasirūpins. Teisybės jie ieško Lietuvos teisme.

Neteisėtų migrantų deportacijos iš Lietuvos kursto aistras. Žmogaus teisių aktyvistai piktinosi, kad išskraidinami į Afriką šeši nigeriečiai, esą tarnybos deportuoja net ir tuos migrantus, kurie čia dirba ir mokosi kalbos, kuriems namuose gresia mirtis. Migracijos departamentas atšauna, kad geresnio gyvenimo noras – ne priežastis suteikti prieglobstį ir tvirtina, kad deportuoja tik tuos, kurie piktybiškai atsisako išvykti.

Su Liberalų sąjūdžiu į Vilniaus miesto tarybą kandidatuoja Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. „Esu vilnietė nuo gimimo, gyvenu miegamajame rajone, matau, kas vyksta, ir man tiesiog nepatinka sprendimai, miesto valdymo būdas, kai sprendimai priimami nesikonsultavus su gyventojais“, – BNS pirmadienį sakė E. Gudzinskaitė. Ji Liberalų sąjūdžio kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąraše įrašyta 19 numeriu.

Pasienio problemos nesibaigia. Nelegalius migrantus Baltarusijos pareigūnai toliau stumia į Lietuvą. Vidaus reikalų ministerija aiškina, kad toks Lukšenkos režimo pavyzdys prasilenkia su žmogaus teisėmis. Tiesa, pačią Vidaus reikalų ministeriją susirūpinti migrantų teisėmis ragina ir Lietuvoje veikiančių organizacijų savanoriai.

Nuo kitų metų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje galės būti išduodami 34 pasaulio šalyse, sako Migracijos departamento vadovė. „Nuo sausio pradžios užsieniečiai, kurie norės gauti leidimą gyventi, nebeprivalės vykti į Lietuvą, jie galės dėl leidimo gyventi kreiptis būdami užsienyje“, – žurnalistams trečiadienį sakė Evelina Gudzinskaitė.

Užsienio reikalų ministerija lietuviams, esantiems Rusijoje, rekomenduoja išvykti iš šios šalies, o tiems, kurie ten dar tik keliaus – išvis nevažiuoti. Kol kas dar neaišku ir ką valdžia nuspręs dėl lietuvių kilmės Rusijos piliečių Kaliningrade, kurie norės nuo mobilizacijos bėgti būtent į Lietuvą. Seimo opozicija, nors ir bando kritikuoti valdančiuosius dėl jų reakcijos ir veiksmų, labiau primena cirką – išsikvietę ant kilimo ministrę Bilotaitę, patys ateiti į posėdžių salę patingėjo.

Lietuva toliau kuria planus, kaip užkirsti kelią visiems rusų turistams patekti į Europą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žada neįsileisti rusų, net jei Lietuva negautų visos Europos Sąjungos palaiminimo. Landsbergis sako, kad tada Lietuva bandys tartis su nedidele valstybių grupe, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija. Seimo opozicijos atstovai tokius atsarginius ministro „B“ planus vadina dar vienu nereikalingu Lietuvos išsišokimu.

Dėl sutrikdytos informacinių sistemų veiklos šiandien Lietuvoje strigo pasų išdavimas, taip pat strigo ir Migracijos departamento interneto svetainė. Dalis Lietuvos valstybinių institucijų ir įmonių jau nuo praėjusios savaitės susiduria su kibernetiniais išpuoliais, praneša Migracijos departamentas.  „Šįryt sunkiai veikė Asmens dokumentų išrašymo sistema. Incidentas buvo iš karto perduotas Informatikos ir ryšių departamentui.

Praėjusį pirmadienį Vilniaus Migracijos departamente pasikeitė gyventojų priėmimo tvarka. Iki tol gyvoje eilėje laukę paso ar asmens tapatybės kortelės prašymo pateikimo ir atsiėmimo lankytojai, nuo šiol savo vizitą privalo rezervuotis iš anksto. Tiesa, nuo to eilės nesutrumpės. Priešingai – savo vizito galite laukti iki rugpjūčio, nebent esatę pasiryžę sumokėti apvalią sumą.

Migracijos departamentas stebi smarkiai išaugusį besikreipiančių dėl dokumentų gyventojų srautą, tai rodo gyventojų nerimą dėl karo Ukrainoje, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Interviu LRT penktadienį ji taip pat neatmetė, kad augant ukrainiečių pabėgėlių srautui, departamentas gali stabdyti Lietuvos gyventojų priėmimą padaliniuose be išankstinės registracijos.   „Matome, kad daugiau nei 70 proc.

Praėjus pusmečiui po sulaikymo neteisėtai kirtus Lietuvos sieną iš Baltarusijos, teisė laisvai judėti šalyje suteikta keliems iš maždaug 180 migrantų. Dviem užsieniečiams laisvai judėti leido Migracijos departamentas, o tokią teisę toliau apribojo 115-ai asmenų.

Migracijos departamentas iki šiol suteikė prieglobstį 97-iems migrantams, atvykusiems į šalį per sieną su Baltarusija, pirmadienį pranešė įstaigos vadovė. „Šio ryto duomenimis, 97-iems buvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga“, – žurnalistams sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Pasak jos, prieglobstis suteiktas asmenims, persekiotiems dėl savo politinių įsitikinimų, seksualinės orientacijos, atsisakymo tarnauti kariuomenėje ir kankinti žmones.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Išnagrinėti visus neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymus – tokį tikslą išsikėlė Migracijos departamentas.  Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad šiam tikslui įgyvendinti yra įdarbinti 56 nauji etatai, todėl tikimasi, kad tai leis užsibrėžtą tikslą įgyvendinti. Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija surengė posėdį, kuriame su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite aptarė migracijos krizės valdymą.

167 Lietuvai talkinusiems Afganistano vertėjams ir jų šeimų nariams Migracijos departamentas suteikė politinį prieglobstį Lietuvoje, BNS patvirtino departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.  „Priimtas sprendimas 167 afganistaniečiams suteikti pabėgėlio statusą, tai reiškia, išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Rytoj jie bus supažindinti su sprendimais, dar užtruks kelias dienas, kol bus pagaminta leidimo gyventi kortelė“, – BNS sakė Migracijos departamento vadovė.

Vidaus reikalų ministerija siūlo atsisakyti šešių mėnesių termino, per kurį neteisėti migrantai negali judėti Lietuvoje. Ir nors europinė teisė numato, kad ilgiau įkalinti stovyklose migrantus galima tik išimtiniais atvejais, Migracijos departamentas įspėja, kad per pusmetį gali nepavykti išspręsti migrantų grąžinimo klausimų, todėl teismai bus apkrauti papildomu darbu.

Lietuvą savo noru arba negavę prieglobsčio jau paliko per 100 neteisėtų migrantų, likusius daugiau nei 2 tūkst. prašymų tikimasi išnagrinėti iki metų galo, teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Šiuo metu daugiau dirbame su sprendimais išsiųsti tuos, kurie nesiprašė prieglobsčio – vien tik Migracijos departamentas yra priėmęs 21, daug sprendimų – dar eigoje, jų yra priėmę ir pasieniečiai.

Nelegalų stovyklose – meilės dramos. Iš kitų šalių atvažiuoja vis daugiau užsieniečių ieškoti savo mylimųjų ar net žmonų. Štai į Kapčiamiestį atskubėjo Vokietijoje gyvenantis irakietis aplankyti savo sužadėtinės. Kitas – irgi Irako pilietis – Lietuvoje ieško savo žmonos. Meilės istorijos virpina lietuvių širdis, tačiau Migracijos departamentas įsimylėjėliams laimingos pabaigos nežada.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė ketvirtadienį pranešė, kad iš Lietuvos į savo kilmės šalis jau yra išvykę 89 nelegalūs migrantai. Dar 33 yra pateikę prašymus leisti grįžti. Ketvirtadienį Medininkuose buvo pristatytas planas, kaip nuo šiol vyks migrantų apgyvendinimas. Spaudos konferencijoje Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pranešė, kad departamento specialistai vis dar dirba migrantų stovyklose.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad operacija Afganistane jau eina į pabaigą. Ketvirtadienį perpiet Lietuvą turėtų pasiekti paskutinė evakuojamų žmonių grupė. Iš viso, kaip vardija ministras, bus evakuoti 176 asmenys, tai yra 34 šeimos, tarp jų 7 nėščios moterys. Skelbta, kad ketvirtadienį apie vidurdienį šalį turėtų pasiekti dar apie pusšimtis afganistaniečių.

Dalis prieglobsčio Lietuvoje prašančių migrantų tvirtina į Lietuvą iš Baltarusijos buvę atgabenti prieš savo valią. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė mano, kad jų pasakojimuose gali būti dalis tiesos. „Iš tų naujų istorijų atsirado dar viena istorija, kurios negirdėdavome anksčiau iš Afrikos valstybių piliečių.

Kelias į Vakarų Europą per Lietuvą, panašu, jau nebėra reklamuojamas kaip itin lengvas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praneša, kad analizuojant socialinius tinklus, matyti, jog migrantai vieni kitus ragina nebesirinkti kelio per Lietuvą. „Analizuojant tam tikrų šalių, iš kurių neteisėta migracija vyksta, socialinius tinklus, matome naują tendenciją, kad siunčiama aiški žinia, kad siūloma nesirinkti šito kelio, nes jis yra sudėtingas, sudėtingos sąlygos.

Migracijos departamentas visų Lietuvą per Baltarusiją jau pasiekusių migrantų prieglobsčio prašymus tikisi išnagrinėti per tris mėnesius, sako departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Šiai dienai išnagrinėta virš 200 prieglobsčio prašymu, mes planuojame visus prašymus, kurie šiuo metu yra užregistruoti ir dar registruojami, išnagrinėti per tris mėnesius.

Lietuvoje šiemet „dingo“ 200 prieglobsčio prašytojų. „Yra tokių, kurie dingsta, paskui juos grąžina, mes vėl nagrinėjame. Tokių nutrauktų prašymų turime apie 200 iš tų atvykusiųjų dabar“, – portalui 15 min.lt teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Anot jos, paprastai šie migrantai vėliau atsiranda, kadangi yra užregistruoti tiek Lietuvos, tiek europinėje sistemoje, todėl jeigu jie išvyksta į kitas valstybes, vėliau yra grąžinami, tad prašymas nagrinėjamas toliau.

Į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai vykstantys migrantai bando mėtyti pėdas klaidindami jų prieglobsčio prašymus nagrinėjančius specialistus. Migracijos departamentas neslepia, kad migrantai meluoja, arba kodėl atvyko į Lietuvą, arba apie tai, iš kur atvyko. Tiesa, tik nedaugelis jų meluoja ir apie tai, kad nori čia pasilikti, dauguma sąžiningai sako ieškantys geresnio gyvenimo Europoje.

Nacionalinės vizos, pasibaigus jų galiojimui, humanitariniu pagrindu į Lietuvą atvykusiems baltarusiams automatiškai nebus pratęsiamos, atvykusieji gali pateikti prašymą dėl leidimo gyventi arba dėl naujos nacionalinės vizos. „Automatiškai vizos nebus pratęsiamos. Baltarusiai turės iš naujo kreiptis dėl nacionalinės vizos ar leidimo gyventi išdavimo“, – BNS sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Antradienio ryte naujienų portalą pasiekė anoniminis laiškas, kuriame rašoma, kad vairuotojai į Migracijos departamentą atvyksta prieš tai lankęsi COVID - 19 epicentrų.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį tęs bylos nagrinėjimą dėl užsienyje susituokusių tos pačios lyties asmenų teisių Lietuvoje. Teismas spręs, ar užsienyje sudaryta santuoka arba partnerystė gali būti pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jei tokį leidimą turi sutuoktinis arba partneris. Šiuo metu užsienyje susituokę homoseksualai teisių keltis į Lietuvą paskui sutuoktinį neturi. Lietuvoje tos pačios lyties asmenų santuokos ir partnerystė neleidžiama.

Lietuva penktadienį išplėtė Rusijos piliečių „juodąjį sąrašą“ dėl incidento Kerčės sąsiauryje, kai Rusija sulaikė tris ukrainiečių laivus. Užsienio reikalų ministerijos siūlymu sprendimą priėmė Migracijos departamentas. „Sprendimas priimtas“, – BNS sakė departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Nei URM, nei Migracijos departamentas sąrašo turinio nekomentuoja, bet diplomatiniai šaltiniai BNS sakė, kad į „juodąjį sąrašą“ įtraukta 20 asmenų.

Rusijos atsakomosios priemonės į daugybės rusų diplomatų išsiuntimą iš ištisos virtinės Vakarų valstybių bus „adekvačios“, ir apie jas bus paskelbta artimiausiu metu, ketvirtadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Jos (priemonės) bus adekvačios, jos dabar nagrinėjamos, ir, manau, artimiausiu metu apie jas bus paskelbta“, – sakė ji per spaudos konferenciją.

Ministrų kabinetas trečiadienį atidėjo klausimą dėl migracijos sistemos pertvarkos. Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad po reformos už daugelį migracijos funkcijų būtų atsakinga viena institucija. Ministro Eimučio Misiūno atstovas spaudai sako, kad klausimas atidėtas ministrams paprašius papildomų duomenų. „Klausimas atidėtas, nes paprašyta prie klausimo medžiagos pridėti detalesnius skaičiavimus dėl būsimų patalpų kainos, papildomos techninės informacijos“, – BNS sakė Karolis Vaitkevičius.

Į Lietuvą iš kitų Europos valstybių grąžinta 17 pabėgėlių, kurie buvo perkelti į Lietuvą pagal Europos Sąjungos programą, tačiau nesilaikė reikalavimo įsikurti Lietuvoje. Kaip BNS sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, grąžinti pabėgėliai – daugiausiai į Vokietiją išvykę sirai. Devyni iš jų grąžinti Vokietijos tarnyboms nustačius neteisėtą buvimą, dar aštuoni grįžo savo noru. „Jie Vokietijoje neturi teisės teisėtai likti, o Lietuva jiems yra suteikusi prieglobstį.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė tvirtina, kad departamentas, prieš naikindamas užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, nuodugniai įvertina jų veiklą, o departamentą kritikuojantys užsieniečiai ne visuomet sako tiesą.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) bei verslininkai piktinasi, jog nuo šių metų pradžios Vyriausybės įvesti vizų išdavimo trečiųjų šalių juridiniams asmenims ribojimai stabdo tranzito prekybos automobiliais verslą. Kaip skelbia „Lietuvos rytas“, iki šių metų tarpininkavimo paslaugas perkant vakarietiškus automobilius teikusios įmonės galėjo pateikti neribotą skaičių prašymų išduoti Šengeno verslo vizą partneriams iš trečiųjų šalių, tuo itin naudojosi Kazachstano, Kirgizijos verslininkai.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tarsi peilis darbdaviams Lietuvoje. Tad nori ar nenori darbuotojų tenka dairytis į trečiąsias šalis. Jog tai vyksta matosi ir iš statistikos, tačiau kalbama, kad tikrasis skaičius, kiek šiuo metu imigrantų Lietuvoje – neaiškus. Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.

Lietuvoje spartės leidimų laikinai gyventi šalyje bei vizų išdavimas užsienio verslininkams. Registrų centro ir Migracijos departamento susitarimas leis mažinti administracinę naštą užsieniečiams. „Kalbama apie žmones, kurie užsiima ir toliau ketina užsiimti verslu, atvažiuoja investuoti į Lietuvą.

Praėjusią savaitę Vilniaus oro uoste dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui sulaikytas Tadžikistano pilietis Ališeras Toševas iki šiol laikomas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo patalpose, esančiose oro uosto pasienio kontrolės punkte. „Taip, jis dar yra. Užtikrinama jo apsauga, laikomas uždaroje zonoje, saugomas. Judėjimo laisvė apribota“, – penktadienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Migracijos departamentas trečiadienį pareiškė sutinkantis su į Lietuvą atvykusio Rusijos žurnalisto Jevgenijaus Titovo siūlymu dar kartą persvarstyti prašymą suteikti prieglobstį, jeigu jis atsiims savo skundą teismui. „Labai džiugu, kad jis sutinka atsiimti skundą. Kai (jis) bus atsiėmęs skundą ir taip baigs pirmą procedūrą, tada bus pradėta antra procedūra, kai jis pateiks naują prieglobsčio prašymą“, - BNS trečiadienį sakė departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Į Lietuvą iš Rusijos atvykęs žurnalistas Jevgenijus Titovas antradienį paprašė Migracijos departamento iš naujo spręsti dėl galimybės suteikti jam politinį prieglobstį. Taikos sutartį departamentui pasiūlęs J.Titovas žada atsiimti savo skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jeigu ši institucija sutiktų dar kartą apsvarstyti prašymą pripažinti jį politiniu pabėgėliu. „Aš Lietuvos vidaus reikalų ministrui ir Migracijos departamentui atnešiau prašymą.