Gimtinėje viešėjo Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius.
Viena jo užduočių buvo aptarti EK parengtos Lietuvos aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ataskaitos. Tai dokumentas, kuriame detaliai nurodyta, ką šaliai pavyko pasiekti aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita srityje, o kur dar reikėtų pasistengti.
Kritika Lietuvos valdžiai
„Tas vaizdas Lietuvoje nėra tobulas, bet jis nėra prastas. Per pastaruosius dešimt metų <...> galima matyti didelį progresą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Visgi jis pažymėjo, kad nedžiugina padėtis išmetamųjų teršalų srityje.
„Aš tikiuosi, kad Lietuva kuo greičiau imsis skubių veiksmų, priemonių, mažinant išmetamų teršalų kiekį, ypač turint omenyje, kad 2030 metų tikslai ne tik turi būti pasiekti, bet 2030 metais jie jau ir kyla“, – kalbėjo eurokomisaras.
Europos Sąjungai Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) 21 proc. palyginti su 2005 metų rodikliais.
Nepavykus priimti platesnės apimties automobilių taršos mokesčio, Aplinkos ministerija ėmėsi akcizų kėlimo, pridedant CO2 dedamąją. Ji būtų taikoma benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.
Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus, akmens angliai – iš pradžių siektų 21,8 euro, bet kasmet iki 2030-ųjų didėjant pasiektų 130,8 euro, o šildymui skirtoms durpėms – atitinkamai 16,6 ir 99,6 euro už toną.
V. Sinkevičius tvirtina, kad tai vienas iš būdų mažinti taršą, tačiau pažėrė kritikos šalies Vyriausybei.
„Man norėtųsi bendresnio paveikslo ir ne tik vieno [aplinkos] ministro, atsakančio į sudėtingus klausimus ir pristatančio vieną iš dedamųjų, bet visos Vyriausybės atsakymo, kaip pasieksime 2030-uosius ir kokios švaresnės ir geresnės alternatyvos visuomenei bus pateiktos.
<...> Kai mes siūlome mokestį, tai yra kvietimas visuomenei solidarizuotis. Kodėl tą mes darome ir ko bus to rezultatas? Tos antros dalies pasigendu ir norėčiau, kad ministras turėtų didesnį palaikymą“, – kalbėjo jis.
V. Sinkevičiaus kartojo, kad Lietuvos valdžia turi pristatyti visuomenei, koks bus galutinis akcizų pakėlimo rezultatas.
„Ar tai bus tik papildymas į bendrą biudžetą ir vėliau mes žinome, kaip būna su biudžeto perskirstymu ir prioritetais, ar tai bus nukreipta į tranziciją, į užtikrinimą alternatyvų, į švaresnį transportą tarp miestų, miestuose, galbūt didesnę plėtrą elektromobilių stotelių“, – dėstė EK narys.
V. Sinkevičius turėjo karčių žodžių ir dėl elektromobilių padėties Lietuvoje.
„Yra didelis disbalansas tarp plėtros Europoje ir Lietuvoje. Praėjusiais metais mes matėme elektromobilių augimą Europoje 15 proc. Į tai dedamos didelės pastangos, ypač po nutarimo, kad po 2035 metų nebus parduodami vidaus degimo variklius turintys nauji automobiliai Europos Sąjungoje. Aišku, kad dabar gamintojų pagrindinis dėmesys – elektromobiliai, jų plėtra.
<…> Chrestomatinis pavyzdys yra kelias Vilnius–Panevėžys. Vienas iš svarbiausių šalies susisiekimo arterijų. Galėtume suskaičiuoti, net nereikėtų penkių rankų pirštų, kiek įkrovimo stotelių dabar ten yra. Galbūt planuose jų yra daugiau, bet dabar tai nesirealizuoja“, – dėstė eurokomisaras.
Prakalbo apie visos Europos gėdą
EK ataskaitoje pažymima, kad nors Lietuva jau 2018 m. pasiekė 2020 m. komunalinių atliekų perdirbimo tikslus, dvejus metus iš eilės rezultatai smuko, o 2020 m. Lietuva šio tikslo nepasiekė.
„Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad per pastarąjį dešimtmetį atliekų tvarkymo srityje padaryta didelė pažanga. Tačiau Lietuvos ekonomikos žiediškumas vis dar beveik tris kartus mažesnis už ES vidurkį“, – pažymima ataskaitoje.
Nors Lietuvos valdžią sąvartyno mokestį nuo šių metų padidino penkis kartus, ataskaitoje pastebima, kad jis tebėra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o skiriamos lėšos iškastiniam kurui viršija ES vidurkį.
„Sąvartynai, kaip bebūtų, yra gėda. Tai ne tik Lietuvos gėda, bet ir Europos gėda. Aš važiuodamas ir lankydamasis šalyse narėse sakau, kad mano Europos vizija, pirmiausia, yra Europa be sąvartynų“, – teigė V. Sinkevičius.
Eurokomisaras pažymėjo, kad Lietuvoje į sąvartynus vežamų atliekų kiekis sumažėjo, bet to nepakanka.
„Jeigu didžioji dauguma Europos Sąjungos valstybių atrado žiedinės ekonomikos potencialą ir jį sėkmingai panaudoja, deja, Lietuvoje statistika rodo, kad trečdaliu mažiau yra išnaudojama to potencialo, kalbant būtent apie medžiagų perdirbimą.
O tai yra ir darbo vietos tiek regionuose, tiek sostinėje, tai yra švaresnė aplinka, tai yra mažesnė tarša. Šiuo atveju aš tikrai kviečiu Lietuvą pristatyti žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir jį sėkmingai įgyvendinti visos Vyriausybės kontekste“, – sakė V. Sinkevičius.
Situacija neramina
Briuselis pirštu baksnojo ir nepakankamą gamtos apsaugą Lietuvoje: „Biologinės įvairovės apsaugai reikia didesnių pastangų ir investicijų, nes dviejų trečdalių ES saugomų buveinių išsaugojimo būklė Lietuvoje yra nepalanki dėl miškininkystės, žemės ūkio ir invazinių svetimų rūšių daromo neigiamo poveikio.“
Pasak EK, Lietuvai vis dar lieka baigti teritorijų priskyrimo tinklui „Natura 2000“ procesą ir nustatyti visoms teritorijoms skirtus aiškiai apibrėžtus konkrečius išsaugojimo tikslus bei reikiamas išsaugojimo priemones.
„Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas <…> padės atkurti 8 000 ha nualintų durpynų, o tai yra geras atspirties taškas platesnio masto atkūrimo pastangoms“, – rašoma ataskaitoje.
„Kalbant apie buveinių apsaugą yra tam tikrų teigiamų ženklų, bet situacija išlieka nerami. Mūsų duomenimis, blogos apsaugos būklės buveinių skaičius padidėjo nuo 24 iki 39 procentų, tai, aišku, čia reikėtų imtis didesnių veiksmų.
Ministerija jau įvardijo, kad tų veiksmų ėmėsi ir aš tikiuosi, kad kitais metais, kai mes kalbėsime, Komisija jau įvertins ir ta padėtis bus ištaisyta kuo greičiau“, – sakė eurokomisaras.
Gentvilas neturėtų likti vienas
V. Sinkevičius pridūrė, kad Aplinkos ministerija ir jos vadovas Simonas Gentvilas neturėtų būti paliekama viena kovoje prieš klimato krizę.
„Jai turi padėti ir tai turi būti visos Vyriausybės projektas, nes žaliasis kursas, skaitmenizacija yra ir Vyriausybės plane, kaip pagrindiniai prioritetai. Galų gale, Lietuvos ekonomikos atstatymo plane [prioritetai], už kurio įgyvendinimą Lietuva gauna labai gausias Europos Sąjungos lėšas, turi būti įgyvendinami visos Vyriausybės masteliu. Tuomet ir visuomenė matys visą bendra paveikslą, o ne tik vieną ar kitą atskirą elementą kaip dirgiklį“, – sakė V. Sinkevičius.
