Taip Europos Komisijos (EK) narys aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės klausimais kalbėjo penktadienį Aplinkos ministerijoje surengtos spaudos konferencijos metu.
„Tai vienas iš žingsnių, kuris galimai sumažins taršą. Bet čia toks iliustratyvus pavyzdys, kur labai gaila, kad [aplinkos] ministras paliekamas vienas pristatyti vieną detalę bendrame paveiksle. Trūksta bendro Vyriausybės pristatymo visuomenei, kodėl akcizų kainos turėtų didėti, kokios numatomos to pasekmės ir rezultatai ir kam bus panaudotos tos lėšos“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak jo, EK nuolat pabrėžia, kad kalbant apie žaliąjį kursą ir iki 2030 m. užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą labai svarbu kalbėti apie perėjimą prie mažiau taršių technologijų ir visuomenės įtraukimą, ypač – jautriausių, pažeidžiamiausių sluoksnių.
„Kaip pavyzdys, dyzelinas yra kuras, kuris naudojamas ilgesnėms distancijoms, galimai, tai veiks žmones, gyvenančius regionuose. Klausimas natūraliai kyla, kokia siūloma alternatyva, kokia infrastruktūra, kaip ji gerės. Čia ne aplinkos ministro atsakymai, kitų ministerijų“, – aiškino eurokomisaras.
„Tai viena iš priemonių, kuri gali padėti mažinti taršą. Bet man norėtųsi bendresnio paveikslo ir ne tik vieno ministro, atsakančio į sudėtingus klausimus ir pristatančio vieną iš dedamųjų, bet visos Vyriausybės atsakymo, kaip pasieksime 2030-uosius ir kokios švaresnės ir geresnės alternatyvos visuomenei bus pateiktos“, – pridūrė jis.
V. Sinkevičius sakė, kad nenori plačiau vertinti akcizų paketo turinio, tačiau pakartojo, kad tai vienas iš žingsnių, kuris galimai sumažins taršą.
„Kai mes siūlome mokestį, tai yra kvietimas visuomenei solidarizuotis. Kodėl tą mes darome ir ko bus to rezultatas? Tos antros dalies pasigendu ir norėčiau, kad ministras turėtų didesnį palaikymą“, – kalbėjo jis.
V. Sinkevičiaus kartojo, kad Lietuvos valdžia turi pristatyti visuomenei, koks bus galutinis akcizų pakėlimo rezultatas.
„Ar tai bus tik papildymas į bendrą biudžetą ir vėliau mes žinome, kaip būna su biudžeto perskirstymu ir prioritetais, ar tai bus nukreipta į tranziciją, į užtikrinimą alternatyvų, į švaresnį transportą tarp miestų, miestuose, galbūt didesnę plėtrą elektromobilių stotelių“, – dėstė EK narys.
Jis atsakė ir į kritiką, ar geras laikas kelti akcizus tuomet, kai matome išaugusią infliaciją.
„Kai kalbi apie mokesčius, niekada nebūna tinkamo laiko. Viskas gerai kalbant apie kritikus. Nesu matęs politikoje gero laiko pristatyti mokesčių didinimą“, – sakė V. Sinkevičius.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė žaliųjų kuro akcizų paketui, kuriuo siūloma didinti kai kuriuos kuro akcizus, įvesti papildomą tarifą už taršą bei naikinti jų lengvatas.
Seimas nusiteikęs nebloginti žemdirbių sąlygų įsigyjant pigesnio žaliojo bei šildymui skirto raudonojo dyzelino. Parlamentarai pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui šių dviejų rūšių kurui nustatyti vienodus akcizus – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam gazoliui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas.
Seimas taip pat pritarė siūlymui neįvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubų, kaip siūlė ministerija.
Jei pataisos bus priimtos, dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.
Taip pat pritarta siūlymui prie akcizų tarifų nuo 2025 metų skaičiuoti CO2 dedamąją. Ji būtų taikoma benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.
Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus, akmens angliai – iš pradžių siektų 21,8 euro, bet kasmet iki 2030-ųjų didėjant pasiektų 130,8 euro, o šildymui skirtoms durpėms – atitinkamai 16,6 ir 99,6 euro už toną.
Europos Sąjungai Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti ŠESD 21 proc. palyginti su 2005 metų rodikliais.
