„Kalbant apie algoritmus, kas kelia mums kaip auditoriams nerimą, kalbant apie priedangas, kad savivaldybės, kurios atsakingos už kolektyvinės apsaugos statinius, nėra iki galo pasiruošusios tuos statinius aktyvuoti ir paruošti per 12 valandų“, – LRT radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.
Anot jos, yra atvejų, kai priedangų valdytojai nežino, kaip elgtis ir kokius veiksmus turi atlikti, kad priedanga operatyviai ir tinkamai būtų paruošta naudoti. Be to, ne visi priedangų valdytojai yra sudalyvavę privalomuose mokymuose.
„Priedangų patikrinimas, jų tinkamumas naudoti vėlgi yra problema, (...) tada, kada jau turi būti perspėta, pati sistema nėra tinkamai pasiruošusi veikti taip, kaip mes matytume“, – sakė valstybės kontrolierė.
Ji pabrėžė, kad priedangų trūksta, o tos, kurios jau įrengtos, ne visos yra tinkamos naudoti. Anot jos, kilus pavojui priedangose trūktų vietos apie 400 tūkst. žmonių.
Be kita ko, ji pažymėjo, kad 78 proc. gyventojų perspėjimo sirenų neįjungtos į centralizuotą sistemą, kuri leistų vienu metu aktyvuoti sirenas, todėl kyla rizika, kad gyventojai nebūtų perspėti nedelsiant.
„Gyventojų perspėjimo sistema labai daug metų yra nemodernizuota, jai būtina užtikrinti ir kibernetinį saugumą, ir patikimą veikimą. Ir buvo skirtos lėšos tam, nepanaudotos. Dabar girdime, kad planas modernizuoti bus“, – sakė I. Segalovičienė.
Kaip skelbė BNS, Valstybės kontrolės audito išankstinis tyrimas birželio pradžioje parodė, kad siekiant užtikrinti sistemos kibernetinį saugumą ir patikimą veikimą, 2023–2025 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui buvo skirta 2,9 mln. eurų, tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams šie darbai dar nepradėti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
