Bendru sutarimu nutarta klausimą atidėti kitam posėdžiui, tai yra iki ketvirtadienio.
42 opozicijos Seimo nariai siūlo surengti apkaltą J. Sejonienei, nes ši registruodama pasisakyti kitą Seimo narę „sąmoningai pažeidė Seimo nario pažymėjimo naudojimo tvarką bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Apkaltą J. Sejonienei inicijuoja Seimo narių Mišrios grupės atstovas Petras Gražulis, kuriam praėjusią savaitę valdančiųjų iniciatyva sudaryta apkaltos komisija dėl balsavimo už kitą Seimo narį.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija sausį yra pripažinusi J. Sejonienę pažeidus Seimo taisykles ir nusižengus politikų etikai, kai kalbėti dėl motyvų užregistravo švietimo, mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę.
J. Sejonienė komisijai teigė netyčia palietusį Seimo salėje šalia sėdinčios J. Šiugždinienės kompiuterio ekraną, taip pat tvirtino, kad nebuvo gavusi kolegės prašymo užregistruoti ją kalbėti dėl motyvų.
„Seimo narės pažymėjimu nedisponavau jokia apimtimi ar būdu, savo nuožiūra užrašyti Seimo narę intencijų tikrai neturėjau, ypatingai todėl, kad Seimo narė jau buvo pareiškusi savo nuomonę dėl svarstomo projekto Seimo tribūnoje“, – paaiškinime nurodė J. Sejonienė.
Seimo etikos sargai tuomet nusižengimą konstatavo ir dėl P. Gražulio, kai jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską šiam to nežinant, tačiau nusprendė nepradėti apkaltos proceso, kaip tą siūlė Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Etikos ir procedūrų komisijai atsisakius inicijuoti apkaltą P. Gražuliui, T. V. Raskevičius dėl to surinko Seimo narių parašus. Seime buvo sudaryta komisija, kuri turi atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas P. Gražuliui pradėti apkaltos procesą.
Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.
Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
