Už projektą po svarstymo balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 25 ir susilaikė 35 parlamentarai. Projektą palaikė valdantieji konservatoriai ir liberalai, o kitų frakcijų atstovai daugiausiai buvo prieš ir susilaikė, tarp jų ir valdančiajai daugumai priklausantys Laisvės frakcijos atstovai.
Kitu balsavimu projektas grąžintas tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Teisingumo ministrė Laisvės partijos atstovė Ewelina Dobrowolska sako, kad parlamente parengtas Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas nenumato bendros taisyklės, kaip žmogus būtų informuojamas apie jo atžvilgiu rinktus duomenis, o tokią tvarką reikėtų sureguliuoti.
Ministrė apgailestavo, kad svarstant komitete ir vėliau Seime nebuvo pritarta Vyriausybės pateiktiems atitinkamiems siūlymams, tačiau sakė neabejojanti, kad grįžus projektui į komitetą sprendimai bus rasti.
„Iš esmės, kad atsirastų galimybė sužinoti (apie taikytas kriminalinės žvalgybos priemones), bet su tam tikrais kriterijais, kad negalėtų pakenkti vykdomam tyrimui. Be abejo, reikėtų išgirsti ir teisėsaugos institucijos nuomonę, po kiek laiko, po kiek metų nuo surinktos informacijos arba jos sunaikinimo, bet reikėtų sutarti dėl pačios taisyklės įvedimo“, – BNS sakė E. Dobrowolska.
Ministrė pažymėjo, kad projekte įrašyta galimybė sužinoti tokius duomenis, jei kriminalinės žvalgybos metodai buvo taikomi nepagrįstai ir asmuo informuojamas apie padarytus pažeidimus, bet turi būti bendra taisyklė dėl tokių duomenų teikimo, o atskirai apibrėžiamos išimtys, kuomet medžiaga negali būti teikiama.
Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai yra registravę siūlymą nustatyti penkerių metų terminą, po kurio nuo asmens nebūtų galima slėpti apie jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones ir surinktus duomenis, bet tam nepritarė komitetas.
TTK išvadoje pažymi, kad siūlymas informacijos teikimą asmeniui apie jo tvarkomus duomenis apriboti ne ilgiau kaip penkeriems metams sudarytų prielaidas nustatyti kriminalinės žvalgybos taikymo taktiką, slaptuosius dalyvius, galėtų būti panaudojamas siekiant kitiems asmenims paslėpti daromus pažeidimus, slėptis su bendrininkais ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pasak ministrės, dėl termino gali būti diskutuojama, svarbu sukurti algoritmą, kad medžiaga apie tvarkytus asmens duomenis jam būtų pateikiama nepakenkiant ikiteisminiam tyrimui.
„Aš esu tikra, kad dėl to pasiūlymo galima diskutuoti, šitas Liberalų sąjūdžio pasiūlymas yra būtent dėl šio aspekto. Ar tai geriausias siūlomas sprendimas, dar galima diskutuot, reiktų išgirsti visas institucijas, ar apie tokį terminą kalbėt, ar apie tokį algoritmą, bet svarbiausia surasti sprendimą, kada ir kaip ta informacija galėtų būti teikiama“, – sakė E. Dobrowolska.
Konservatorius Kęstutis Masiulis per Seimo posėdį komentuodamas liberalų siūlymą sakė, kad tokiu reguliavimu kiltų grėsmė žmonėms, pranešusiems apie nusikalstamas veikas.
„Aš girdžiu iš liberalų ir kuo labai stebiuosi, nes pats jaučiuosi tokiu liberaliu žmogumi, idėjas, kad reikia kažką dar suminkštinti ir po penkerių metų leisti sužinoti, kas ten nelaikė liežuvio, tarkim, kriminaliniuose sluoksniuose kokiai nors mafijai ir įskundė žmogų. Ką tai reikštų? Tai yra baisūs dalykai. Tai reikštų, kad būtų atvertas langas tiems baisiems nuteistiems asmenims sužinoti, kas juos įskundė, o galbūt ir atkeršyti po kurio laiko“, – sakė K. Masiulis.
Seimo narių Mišrios grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis savo ruožtu teigė, kad komiteto siūlomas variantas „kalba apie Baltarusijos, Rusijos valdymo modelį, kad žmogus neturės teisės sužinoti, ar prieš jį buvo taikomos vienos ar kitos priemonės“.
Projektas anksčiau buvo sukėlęs diskusijų dėl kriminalinės žvalgybos informacijos teikimo šalies vadovams, bet daliai teisininkų sukritikavus normą kaip sudarančią galimybes piktnaudžiauti, dar komitete buvo grįžta prie dabartiniame įstatyme įrašytos formuluotės ir svarstymui pateiktas analogiškas galiojančiam reguliavimui variantas.
Dabartiniame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.
Seimo darbo grupės parengtame naujos redakcijos projekte iš pradžių buvo išskirta, kad kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui jų motyvuotu rašytiniu prašymu, atsisakant minimų papildomų sąlygų.
Tačiau tokį variantą sukritikavo advokatūra, argumentuodama, kad politikams turėtų būti teikiama tik apibendrinta informacija. Kai kurie opozicijos politikai teigė, jog toks reguliavimas leis vadovams gaunamą kriminalinės žvalgybos medžiagą panaudoti politiniais tikslais. Šios diskusijas sukėlusios nuostatos buvo atsisakyta.
Parlamente sudarytos darbo grupės parengtu projektu siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuotų tik apygardos teismai, sprendimus būtų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Šiuo metu sankcijas išduoda apylinkių teismai, o apskundimo atveju apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Iniciatoriai teigia, kad nauja įstatymo versija kriminalinės žvalgybos procese turėtų sustiprinti žmogaus teisių apsaugą.
