Visuomenės apklausos jau keletą mėnesių nepalankios valdantiesiems, o taip pat ir I. Šimonytei. Nors ji vis dar pirmauja tarp politikų, kuriuos gyventojai norėtų matyti premjero poste, beveik keturiais procentiniais punktais sumažėjo jos simpatikų ratas.
Ministrė pirmininkė taip pat patenka ir prie nepalankiausiai vertinamų politikų šešetuko. 64 procentai gyventojų ją vertina nepalankiai, rodo naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai.
Politologai tai sieja su beprecedentės krizėmis, pastaraisiais metais užklupusiomis šalį: pandemija, migrantų krize, įtampa su Kinija dėl Taivano, karu Ukrainoje, Kaliningrado tranzitu ir kitais klausimais. Jiems sprendžiant sprendimų priėmėjams ne visuomet pavyksta laikytis standartinių algoritmų – dažnai tenka imtis ne visiems patinkančių būdų.
„Lietuva dar neturėjo tokios kadencijos, kai tiek problemų kildavo iš išorės“, – pabrėžia Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Premjerės vertinimas sietinas ne tik su jos ir Ministrų kabineto atliekamu darbu, bet ir pačios asmenybės pasirodymais viešojoje erdvėje.Tai, kas yra pasakoma, kaip yra pasakoma, visada turi įtakos reitingui. Mes turime sutarti, kad premjerės I. Šimonytės reitingai yra ne tik jos darbo atspindys. Tai yra visas kompleksas“, – priduria ji.
Vis tik politologas Virgis Valentinavičius įžvelgia, kad valdantiesiems nepalankūs reitingai gali ir neatspindėti tikrosios situacijos.
„Vasarą mažai kam politika rūpi. Trijų procentų pokytis jau rodo kažką, bet vėl prasidės sezonas ir matysime kur kas stipresnių pokyčių į vieną ar į kitą pusę. Visgi, stebėtinas punktas, kad Šimonytė su trimis procentiniais punktais pirmauja. Kaip krizių Vyriausybės [vadovės], tai reitingas dar visai geras“, – tvirtina jis.
Komunikacija – Šimonytės silpnybė ar stiprybė?
Nuo pat kadencijos pradžios dabartinė Vyriausybė vis sulaukdavo kritikos dėl prastos komunikacijos. Priimami sprendimai visuomenei neretai būdavo pateikiami ironiškai, o visuomenei išreiškus nepasitenkinimą jais buvo girdima: „Jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, 2024 m. bus galima išsirinkti naują“.
Todėl dalies problemų, kylančių viduje, pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, padėtų išvengti geresnė komunikacija.
„Arba geresnis, aiškesnis, profesionalesnis priimamų sprendimų paaiškinimo iškomunikavimas visuomenei. Nes toks yra sprendimo priėmėjo darbas. Visgi ministrė pirmininkė, vadovaudama Ministrų kabinetui priima sprendimus ir atsako už visus priimamus sprendimus. Ji yra tarsi kiekvienos ministerijos ir kiekvieno ministro „stogas“. <...> Nuo žinutės ištransliavimo visuomenei labai stipriai priklauso priimto sprendimo įgyvendinamumo pasekmė. Kol kas matome, kad daugelyje sričių mes vis lipame ir lipame ant to paties grėblio. Nors situacija yra truputį pagerėjusi, liko dar daug problemų, todėl šioje srityje reikėtų atidžiau rinktis žodžius, siekiant visuomenei paaiškinti vieną ar kitą vykdomą žingsnį“, – pabrėžia ji.
Su šia nuomone sutikti sako negalintis V. Valentinavičius. Jo teigimu, toli gražu ne komunikacija yra silpnoji I. Šimonytės pusė.
„Manau, kad tiek, kiek premjerei priklauso, tiek ji komunikuoja. Bėda prasideda tada, kai jai reikia komunikuoti už kitus ir prisiimti kitų ministrų nuodėmės, bandyti paaiškinti tai, ką turėtų aiškinti kiti, bet to nedaro. Manau, kad Šimonytė pagrindinį dėmesį skiria darbui ir komunikacija jai yra antraeilis dalykas. Tai labai skiriasi nuo prezidento požiūrio – jis pirmus savo kadencijos metus komunikacijai skyrė 200 procentų dėmesio, tad darbo nelabai ir buvo. Šimonytės yra kitoks požiūris. Manau, kad jai svarbiausia darbai“, – nurodo politologas, pridurdama, kad
Todėl, anot jo, kritikuojant arba giriant Vyriausybę svarbiausia atsižvelgti ne tik į komunikaciją, bet į sprendimus, kurie yra priimami.
„Dėl pandemijos, migrantų krizės suvaldymo, Ukrainos karo tarptautinės politikos sprendimai buvo daromi labai sunkūs. Bet kritikuoti juos taip pat yra sunku. Daugeliu atveju tai buvo patikima, solidi politika“, – sako V. Valentinavičius.
Mažėjantis atotrūkis tarp Šimonytės ir Skvernelio
Nemažai visuomenės simpatijų turi ir buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis atsilieka tik I. Šimonytei.
Jo populiarumo priežastys, pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili yra kelios. Pirmoji – konkretus sprendimų pristatymas gyventojams jo kadencijos metu.
„Skvernelis būdamas premjeru pateikdavo informaciją be ironijos, kuri daliai visuomenės patinka. Tai didesnę žmonių, norinčių tiesmuko, konkretaus paaiškinimo, simpatiją pelno Saulius Skvernelis.
Kitas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį – labai didelė Lietuvos visuomenės dalis pritaria teiginiui, kad vyrai yra geresni politiniai lyderiai negu moterys. Todėl mes turime atsiminti faktą, kad egzistuoja visuomenės dalis, kuriai dabartinė premjerė nepatinka, nepatiks vien tik dėl to, kad ji yra moteris. Todėl pastačius prieš rinkimus tuos du kandidatus atsirastų visuomenės dalis, kuri premjeru norėtų matyti S. Skvernelį vien dėl to, kad jis yra vyras. Seksizmo visuomenėje mes turime ganėtinai daug“, – nurodo ji.
Visuomenės apklausose žmonės neretai pasirenka jau gerai žinomas pavardes. Todėl iš dalies taip pat lemia S. Skvernelio populiarumą – žmonės žino, ko būtų galima tikėtis, laukti iš buvusio premjero.
„Ir artimiausiame regėjimo lauke nieko panašesnio į premjerą nėra“, – sako V. Valentinavičius.
Jam antrina ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili: „Nepamirškime dar vieno svarbaus dalyko. Šiandien valstiečiai neturi ryškaus lyderio parlamente. Tai yra labai blogai jiems patiems, nes į Saulius Skvernelio kandidatūrą žiūri tiek buvę, tiek esami ir valstiečių rinkėjai, ir naujieji demokratai. Pasitikinčiu S. Skerbeliu rinkėjų ratas visuomenėje yra tikrai didelis. Nereikėtų jo nuvertinti. Bet tai yra tik dėl to, kad valstiečiai neturi kandidato, kurį galėtų pasiūlyti.
Ir nepaisant tų visų liaupsų, aš net socdemų siūlomus kandidatus dėčiau su labai dideliu klaustuku. Nes kol kas Saulius Skvernelis, jeigu atsietume jį nuo politinės jėgos, jis įžengė ir į jų lyderystės lauką, ir atima dalį rinkėjų iš jų. O šiuo metu mes nei socialdemokratų lyderės, nei valstiečių, nei Darbo partijos lyderių nematome. O kas belieka? Tik Saulius Skvernelis. O jis labai puikiai išnaudojęs situaciją. Ir vykdydamas proaktyvius veiksmus sau dedasi reitingus <...> Šiuo atveju, kaip mes bežiūrėsime, tokioje situacijoje atsiranda, kad Skvernelis tampa vieninteliu kandidatu, kuris turi ir galimybes, ir priemones, ir imasi iniciatyvų, bet nėra, kas jam suteiktų deramą atsaką iš opozicinių jėgų. Jeigu kitos opozicinės partijos, kitos opozicinės jėgos nesiims proaktyvios veiklos – nesiims iniciatyvų, neįregistruos įstatymų projektų, pataisų ir panašiai. Jie gali daryti tai tik parlamente, gali sumažėti jų palaikytojų ratas“, – prduria politologė.
Augantis Verygos reitingas
Pastaraisiais mėnesiais sparčiai augo ir buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijus Verygos reitingas. Jį premjero poste norėtų matyti beveik dviem su puse procentinio punkto daugiau gyventojų.
Tiek V. Valentinavičius, tiek G. Burbulytė-Tsiskarishvili sutinka, kad tai lėmė jo pasiskelbimas apie kandidatavimą į Kauno merus 2021-iaisiais.
„Pats pasiskelbimas kandidatuoti ir tai, kad jam daugiau dėmesio yra suteikiama ir iš žiniasklaidos pusės, viešosios erdvės, natūralu, kad žmonės tai atšviežino atmintį ir jie prisiminė, kad yra toks politikas. Kadangi jis pats tapo aktyvesnis viešojoje erdvėje, natūralu, kad tai prisidėjo prie jo reitingo kilimo“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Visgi jie abu abejoja, kad A. Verygos reitingą būtų galima laikyti reikšmingu.
„Tai yra momentinės rinkėjų nuotaikos“, – sako V. Valentinavičius.
Gana jau tų griovėjų, reikia statytojų.
