Visgi, nors kituose Seimo rinkimuose vis dažniau ekspertai mini dabartinės opozicijos sėkmę, politologai stebisi jos vangumu. Nors opozicija krizės akivaizdoje turi visas galimybes valdančiuosius sutaršyti lyg šiltą vilną, jokių apčiuopiamų veiksmų nedemonstruoja.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Jei birželį I. Šimonytę premjero poste matyti norėjo kas penktas tautietis, per mėnesį jos populiarumas sumenko beveik keturiais procentais, iki beveik 16-os.
Tinkamiausias premjero pareigoms:
I. Šimonytė – 15,6 proc.; S. Skvernelis – 12,4 proc.; V. Blinkevičiūtė – 6,3 proc.
Tokius skaičius rodo „Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. O tai rodo, kad gerokai tirpsta Šimonytės atotrūkis nuo antroje vietoje esančio Demokratų partijos lyderio, ekspremjero Sauliaus Skvernelio. Skirtumas jau – vos trys procentai. Žmonės Lietuvos gatvėse labai greitai randa tam paaiškinimą.
Raktiniai žodžiai – elektra ir infliacija:
„Ir šiandien stovim toje eilėje čia ir nežinom, kas čia gausis. Mums taip atrodo, kad nieko geriau nebus.“
„Blogai, labai blogai. Mūsų neapsaugo, pensininkų. Turėtų apsaugoti. Mes stojom į „Perlą“, jis sugalvojo kitaip, tai apgavystė.“
„Labai nusivylę.“
„Dar niekada tokio jovalo nebuvo. Niekada nebuvo tokio jovalo.“
„Problemų, su kuriomis susiduria Vyriausybė, o ji yra Vyriausybės galva, tik daugėja. Ir tos problemos pirmiausia sugeneruojamos į ją, kaip atsakingą asmenį. Dažniausiai žmonės žiūri būtent į asmenį“, – teigė politologė Rima Urbonaitė.
Nors pagrindinė kainų šuolio kaltininkė yra Rusija, pradėjusi karą Ukrainoje, Lietuvoje netrūko ir chaoso dėl Kaliningrado tranzito, vis dar velkasi migrantų krizės ir pandemijos atgarsiai, o galiausiai penktadienio pavakarę sąrašą papildė „Perlo energijos“ fiasko.
Komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis aiškina, kad valdžia į žmones kreiptis turėjo jau šeštadienį, o ne laukti pirmadienio.
„Turėjo kalbėti ekspertas. Tas, kurio žinai, kad rankose yra sprendimas. Jis turėjo pasakyti – taip, pirmadienį aštuntą ryto prasidės darbas nuo to, to, to. Čia būtų idealu“, – tikino komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.
Štai, ką apie tai sako gyventojai:
„Visur klaidas daro. Ir su mokesčiais, ir su elektrom.“
„Savo stiliuje likusi. „Kažkaip bus, o kaip bus, neaišku“
„Pasisakymai kai kurie aštroki, gal moteriški, emocionalūs, bet sprendimai, manau, geri priimti.“
„Premjerė – kas nedirba, tas nedaro klaidų. Kadangi dirba, tai ir tų klaidų pasitaiko.“
Jokios persvaros partijų lenktynėse nebeturi ir valdantieji konservatoriai. Pasmukęs dar pora procentų, jų populiarumas visiškai susilygino su Skvernelio demokratais. Štai, ką apie konservatorius sako gyventojai:
„Visus burokų ravėt, visus iš eilės. Ar jie vadovauja? Nieko jie nevadovauja.“
„O jie iš viso dirba?“
„Kad jie pirma sau algas kelia, o tik tada paprastiems žmonėms.“
„Išvis išvažiuosim. – Kur? – Į užsienį.“
Pasak politologų, dešiniųjų reitingų smukimo priežastys panašios, kaip ir Šimonytės. Kadangi ruduo ir žiema finansiškai žmonėms bus dar sunkesni, valdančiųjų populiarumas esą tikriausiai dar kris.
Gitanas Nausėda vakar irgi įskėlė žiežirbą, pabrėžęs, kad premjerė elektros krizės akivaizdoje išėjo atostogų – keturioms dienoms.
„Tokia, kokia yra rinka šiuo metu, tikėtis konkurencijos joje ganėtinai naivu. Štai kodėl, premjerei grįžus iš atostogų, norėčiau susitikti su ja specialiai aptarti šitą klausimą“, – sakė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
„Tas akcentavimas, kad jos labai laukia grįžtančios iš atostogų – jis šiek tiek apgalvotas ir politiškai-technologiškai labiau pagrįstas nei matome prezidento bandymą įsitraukti visais įmanomais formatais“, – tikino politologė Rima Urbonaitė.
„Situacija yra palanki opozicijai ir prezidentui. Nes prezidentas prasidėjus karui rado labai aiškią savo vietą ir tai padėjo jam išgelbėti savo reitingus“, – teigė komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.
Kai į vieną krūvą sukrinta tiek problemų, neįtikėtinai gerą progą demonstruoti raumenis gauna opozicija. Tačiau jos fronte – beveik tyla po jau matytų pavasarinių pabėgimų iš salės, keleto interpeliacijų ir pavienių idėjų mažinti mokesčius.
„Panašu, kad opozicija atostogauja taip pat. Opozicija pernelyg nesivargina dėl turinio, varginasi daugiau dėl veiksmo. Kaip ir interpeliacija – koks jos turinys – tarsi antraeilis dalykas“, – sako R. Urbonaitė.
„Jie kalba ne apie sprendimus, bet mėgina savo kalbomis atliepti rinkėjų lūkesčius. Jie kalba tai, ką rinkėjas nori išgirsti“, – sako komunikacijos ekspertas A. Armalis.
Per metus opozicija reitingų iš valdančiųjų praktiškai neatėmė. Susikūrę demokratai tiesiog persiviliojo dalį valstiečių gerbėjų:
„Labai protinga Šimonytė, jeigu ne Šimonytė tokioj sudėtingoje situacijoje geopolitinėje, aš nematau, kas susitvarkytų.“
„Mane užmuštų, ką norit, darykit, aš vis tiek už konservatorius ir nieką kitą.“
Nors iki Seimo rinkimų dar geri dveji metai, politologai mano, kad apie antrą iš eilės kadenciją konservatoriai su liberalais galės tik svajoti.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
