Taip ji kalbėjo opozicijai, verslui ir visuomenei susirūpinus, jog dalis gynybai numatytų išlaidų gali būti skirta dvigubos paskirties arba su gynyba nesusijusioms reikmėms.
Vyriausybės parengtame biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta 5,38 proc. BVP. Šiam pasiūlymui dar turės pritarti Seimas.
„Mes pateikėme savo viziją 5,38 proc. BVP Seimui, Seimas gali nuspręsti, kiek iš to galėtų eiti mobilumo poreikiams. Bet reikalausiu, kad ne mažiau nei 5 proc. turės būti išskirtinai gynybai ir čia yra raudona linija, kurios neleisiu peržengti“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.
„Visi supranta, kad kariuomenė ir gynyba yra viena dalis, kur privalome atliepti visus poreikius, antra dalis – mobilumas ir kitos institucijos, kurios turi būti įtraukiamos į šitą planą, negalime gyventi kiekvienas sau“, – kalbėjo ji.
Krašto apsaugos finansavimas susideda iš asignavimų Krašto apsaugos ministerijai ir 700 mln. eurų skiriamų per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių. Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Vyriausybė.
Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai nuogąstavo, kad pastarosiomis lėšomis gali būti finansuojami ne tik krašto apsaugos poreikiai.
Opozicija taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad Krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus.
Šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
