Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc. punktais pūtėsi gaunančiųjų nuo 1001–1300 eurų dirbančiųjų dalis. Po 1-2 proc. punktus daugėjo darbuotojų ir visose aukštesnio darbo užmokesčio rėžiuose. Tuo tarpu darbuotojų, gavusių mėnesinį minimalų atlygį ir mažiau, dalis nepasikeitė.
Prisidėjo atlyginimų augimas viešajame sektoriuje. Viešojo sektoriaus atlyginimai jau trečius metus iš eilės kyla gerokai sparčiau, nei darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Algų šuolis viešajame sektoriuje buvo itin ryškus pernai metų antroje pusėje, pakėlus algas mokytojams ir išmokėjus priedus sveikatos sistemoje dirbantiems darbuotojams. Tiesa, negalima šių skirtumų vertinti paviršutiniškai. Dalį privataus sektoriaus atlyginimų slepia ekonominis šešėlis, kai viešojo sektoriaus atlyginimai yra mokami skaidriai. Be to, viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų atotrūkis yra stebimas daugelyje išsivysčiusių šalių.
Tą lemia struktūriniai skirtumai. Pavyzdžiui, paprastai viešajame sektoriuje dirba gerokai daugiau kvalifikuotą darbą atliekančių darbuotojų nei privačiame. Tą rodo ir Statistikos departamento paskelbtas darbuotojų pasiskirstymas: iki 1300 eurų gauna santykinai daugiau privataus sektoriaus darbuotojų, o virš 1300 eurų – viešojo.
Tiesa, talentų medžioklėje, kur atlyginimų kartelė itin aukšta, viešasis sektorius retai kada sudalyvauja dėl griežtai apibrėžtų atlyginimų rėžių. Dėl šios priežasties ir Lietuvoje virš 3001 eurų gaunančių darbuotojų privačiame sektoriuje yra šiek tiek daugiau nei viešajame.
Sektoriniu pjūviu vertinant, išsiskiria informacinių technologijų ir ryšių sektorius. Jame net beveik 28 proc. dirbančiųjų gauna virš 3000 eurų atlygį. Nedaug atsilieka finansų ir draudimo sektorius. Jame gaunančių daugiau nei 3000 eurų – beveik ketvirtadalis dirbančiųjų.
Priešingame skalės gale – pandemijos smaigalyje atsidūrusi maitinimo ir apgyvendinimo veikla. Šiame sektoriuje net dešimtadalis dirbančiųjų gauna mėnesinį minimalų atlyginimą ir tik 0,8 proc. dirbančiųjų – virš 3000 eurų. Maitinimo ir apgyvendinimo veikloje tokią atlygio struktūrą lemia tai, kad šiame sektoriuje vyrauja nekvalifikuotas darbo pobūdis.
Apibendrinant, Statistikos departamento duomenys tik patvirtina, kad Lietuvos ekonomikai pandemijos smūgis nebuvo kritinis, o didesnei darbuotojų daliai finansinė padėtis gerėjo.
Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.
