Dabartinės koronaviruso plitimo suvaldymo priemonės teikia vilčių, kad galbūt gripo sezonas bus daug lengvesnis.
„COVID-19 sulaikymo priemonės Pietų pusrutulyje 2020 metų žiemą (balandžio– rugpjūčio mėnesiais) reikšmingai paveikė sergamumą gripu.
Pasiektas istorinis susirgimų gripu minimumas, o duomenys iš Čilės, Pietų Afrikos ir Australijos laboratorijų rodo, kad teigiamų gripo mėginių dalis nuo visų iš nosiaryklės paimtų mėginių šiais metais sumažėjo net iki 20 kartų“, – tokia žinute „Facebook“ paskyroje pasidalino VU medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
Sergamumas linkęs svyruoti
Gydytojas infektologas, prof. Vytautas Usonis teigė, kad spėlioti iš kavos tirščių būtų sudėtinga, tačiau sutiko, kad tiek COVID-19, tiek gripo suvaldymo epidemiologinė „taktika“ yra tokia pati.
„Žinoma, kad tiek COVID-19, tiek gripo atveju infekuotas žmogus per kvėpavimo takus užkrečia sveikus asmenis. Abiem atvejais ir profilaktikos priemonės yra tokios pačios – kaukių dėvėjimas, bendravimo ribojimas įvairiausiuose kolektyvuose ir pan.
Taigi, natūralu, tai turi įtakos ir gripo plitimui. Tačiau kas dabar gali žinoti, ar bus mažiau susirgimų gripu“, – kalbėjo jis.
Kita vertus, profesoriaus teigimu, gripo aktyvumas ir be šių papildomų priemonių yra „banguojantis“ – vienais metais sergama daugiau, kitais – mažiau.
„Tai priklauso nuo įvairių dalykų – taip pat skiepijimosi apimčių. Su profilaktikomis priemonės taip jau būna: kai esi apsidraudęs, viskam pasiruošęs, tai nieko ir neįvyksta. Tačiau kai nieko neįvyksta, tada sakoma, kad štai ir nereikėjo tų priemonių“, – pastebėjo V. Usonis.
Būtina ruoštis
Todėl, gydytojo teigimu, nepriklausomai tuo to, kad kitame pusrutulyje sergamumas buvo mažesnis, turime padaryti viską, kad būtume saugūs.
„Jau yra ruošiamasi gripo sezonui, skiepijama gripo vakcina, kol kas privačiose struktūrose, tačiau tuoj įsijungia ir valstybinės rizikos grupių skiepijimo programos.
Jei tik yra galimybė, reikėtų išvengti bent vienos blogybės, nors nuo koronaviruso ir neapsisaugosime“, – sakė jis, ragindamas pasiskiepyti ne tik nuo gripo viruso, bet ir pneumokokinės bakterijos.
Pavasarį gripo diagnozuota daugiau
Anot profesoriaus, kad ir kokie būtų kitų žemynų duomenys, kol kas spėlioti dėl gripo sezono sunkumo mūsų platumose yra sudėtinga.
„Pavyzdžiui, pavasarį mes turėjome daugiau gripo atvejų negu ankstesniais metais, nes vos žmogui sukarščiavus, kadangi visi COVID-19 bijojo, pirmiausia padarydavome gripo testą. Jį padaryti daug paprasčiau, taigi taip daugiau testuojant ir buvo fiksuota daugiau atvejų“, – kalbėjo V. Usonis.
Jis pabrėžė, kad juo labiau dar nebuvo tokios situacijos, kad Šiaurės pusrutulyje abu sezonai – Covid‘o ir gripo – būtų vienu metu, todėl sunku kažką tikslaus prognozuoti.
Iššūkis šeimos gydytojams
Jau spėjęs pasiskiepiję šiųmete vakcina nuo gripo LSMU profesorius Alvydas Laiškonis tą ragino padaryti ir kitus, mat susidėjusios dvi infekcijos galėtų būti itin pavojingas „derinys“.
„Pati liga vienu metu gali būti ir ne tokia agresyvi, bet kai susideda dvi ligos su labai panašia simptomatika ir vienodu užsikrėtimo būdu, tai kelia daugiausiai nerimo. Ypač šeimos gydytojams gali būti labai sunku atskirti gripą ir koronavirusą“, – kalbėjo gydytojas infektologas.
Jo manymu, gripo epidemija tikrai turi ateiti, tačiau sunku pasakyti, koks joks intensyvumas bus. Juo labiau, profesoriaus teigimu, ir prevencinių priemonių, pavyzdžiui, atstumų, dabar tikrai nėra laikomasi.
„Sukėlėjas yra išaiškintas, vakcina jau pagaminta. Iš baimės šiemet skiepysis daug daugiau asmenų. O pirmi gripo atvejai jau pasirodys artimiausiomis savaitėmis.
Šeimos gydytojai su nerimu laukia pacientų, kurie skųsis dusuliu, kosuliu, karščiavimu ir ligas bus sunku atskirti. Įsivaizduokite, ligoninėje, poliklinikoje reikia organizuoti tris srautus – gripo, koroninį ir vieną normalų“, – pastebėjo A. Laiškonis.
Stebisi renginių gausa
Reaguodamas į dabartinį infekcijos atvejų augimą profesorius siūlė labiau riboti viešus renginius.
„Paklausykite, kiek daugybė renginių ištisai organizuojama, žmonės užsisėdėję nori išeiti iš namų, o renginių organizatoriai kompensuoti prarastas lėšas. Gaila, kad ekonomika nugali mediciną.
Štai praeitą savaitgalį Kaune vyko „Lions“ klubo suvažiavimas iš visos Lietuvos, atvažiavę žmonės iš tų pačių Raseinių. Mano galva, tai mažiausiai buvo reikalinga“, – savo nuomonę dėstė profesorius.
Jis pridūrė, kad daugėjant susirgimų mokyklose situaciją galima būtų spręsti pamokas organizuojant dviem pamainomis, trumpinant pamokų laiką.
Nemokama gripo vakcina – jau Lietuvoje
Į šalies gydymo įstaigas jau pradedamos tiekti gripo vakcinos. Šią savaitę bus paskirstyta net trečdalis visų šiam sezonui nupirktų vakcinų dozių – maždaug 80 tūkst., įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiemet, kaip ir anksčiau, ligonių kasų kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.
Rengiantis ateinančiam gripo sezonui Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) iš viso nupirko kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių – 40 proc. daugiau nei pernai. Tam iš PSDF prireikė 2,2 mln. eurų.
„Kaip jau skelbta, prioriteto tvarka šį sezoną nuo gripo bus skiepijami medicinos darbuotojai. Jų vakcinacija būtina, nes, suprastėjus epidemiologinei situacijai tiek dėl koronaviruso, tiek dėl gripo, būtent jie turėtų teikti pagalbą ligoniams“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Kadangi gripo vakcinos paprastai yra pristatomos etapais, tai, pasak ministro, leidžia gydymo įstaigoms racionaliai sudėlioti skiepijimų grafikus, o pacientams – individualiai pasirinkti vizito pasiskiepyti laiką.
Kaip jau ne kartą skelbta, PSDF lėšomis apmokama gripo vakcina skirta tiems asmenims, kurie turi teisę būti skiepijami nemokamai. Taigi šiuo metu Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.
