Apžvelgdamas dabartinį vakcinacijos procesą Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, Nepriklausomos patariamosios ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys dr. M. Strioga visų pirma dalinosi džiugia žinia ir nauju rekordu – praėjusią savaitę buvo paskiepyta 115 tūkst. žmonių ir jau perkoptas milijono vakcinos dozių įskiepijimas.
Iš viso viena ar dviem dozėmis šalyje šiandien yra paskiepyta beveik 740 tūkst. gyventojų ir tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį visuomenės.
Specialistas džiaugėsi, kad artėjama prie iškeltų tikslų ir priminė, kad žymią infekcijos plitimo kontrolę galima pasiekti, kai yra suskiepyta bent 40 proc. populiacijos.
„Tada galima stebėti reikšmingus naujų užsikrėtimų skaičių kritimus. Tikėkimės, kad kuo toliau, tuo sparčiau artėsime prie mūsų bent pirminės ribos ir kad galėsime akivaizdžiai kasdienėje statistikoje matyti praktinę, plika akimi pastebimą vakcinacijos naudą“, – sakė onkoimunologas.
Ar nėščiosioms galima skiepytis?
Atsakydamas į aktualiausius klausimus dėl COVID-19 vakcinos jis pakomentavo ir tai, ar pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina pastojus gali būti rizikos, kad šis skiepas gali sukelti vaisiui kokių apsigimimų.
„Tikslingai nėščiųjų grupėje nei viena vakcina nebuvo tirta, tačiau buvo tokių moterų tiek „AstraZeneca“, tiek kitų vakcinų klinikiniuose tyrimuose, kurios pastojo po vakcinos gavosi arba kurios buvo besilaukiančios, tačiau to vakcinos gavimo metu nežinojo.
Tad jokių nei nėštumo eigos, nei vaisiaus sutrikimų nebuvo stebėta. Kitaip sakant, vakcinos paskyrimas nedarė jokios įtakos nei nėštumo eigai, nei vaisiaus sveikatai. Taigi iš to galima daryti išvadą, kad reikšmingos realios žalos šios vakcinos negali sukelti“, – aiškino specialistas.
Kaip pridūrė jis, skirtingos šalys laikosi įvairių rekomendacijų – kaip kad ir informaciniame vakcinų lapelyje parašyta, kad nėščiosioms netirta ir siūloma neskiepyti.
„Tačiau ginekologų asociacijos, ypač JAV, teigia, kad nėščiosios turėtų pasiskiepyti ir kaip tik tos, kurios turi didesnę užsikrėtimo riziką – pavyzdžiui, dirbančios medicinos personale ar turinčios gretutinių ligų. Yra žinoma, kad jei virusu užsikrečia nėščioji, jų hospitalizavimo ir sunkios ligos eigos rizika yra kelis kartus didesnė, nei tuo metu nesilaukiančios moters.
Taigi jei besilaukianti moteris užsikrės, tai tikimybė, kad jai ligos eiga bus sunkesnė ir galbūt baigsis mirtimi, yra didesnė. Todėl tokios griežtos rekomendacijos, kurią nurodo gamintojas, šios srities specialistai nesilaiko. Tad bendra rekomendacija yra, kad nėščiosioms pasiskiepyti yra verta“, – pažymėjo M. Strioga.
Tikslingiau skiepytis ne „AstraZeneca“ vakcina
Tiesa, jis priminė, kad tiek „AstraZeneca“, tiek „Johnson & Johnson“ vakcina jaunesnės nei 60 m. moterys turi labai mažą riziką patirti sunkių krešėjimo komplikacijų.
„Tikėtina, kad besilaukiančios moterys bus jaunesnės nei 60 m., taigi, iš principo, jei įmanoma ir nenorima prisiimti tos kad ir menkos rizikos, tikslinga rinktis kitą vakciną. Manau, kadangi tai susiję hormoniniais pokyčiais, susiję su galima nėštumo metu šiek tiek padidėjusia giliųjų venų trombozės rizika, nors tai ir nesiejama su vakcina, nėščiosioms galbūt būtų tikslinga, jei įmanoma, neskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, o naudotis kito gamintojo“, – didesnio atsargumo siūlė laikytis specialistas.
Jis pridūrė, kad tai daugiau būtų jo asmeninė rekomendacija vertinant turimus duomenis, bet ji nėra grįsta oficialiais įrodymais.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad nors bendro mokslininkų sutarimo, koks koronaviruso poveikis nėščiosioms ir gimdyvėms dar nėra, aišku, kad koronavirusas apsunkina visą nėštumo eigą.
