Seimui antradienį pateiktos Seimo statuto pataisos, kurios numatytų, kad Vilniuje nekilnojamo turto turintys parlamentarai turėtų mokėti už parlamento viešbučio nuomą, jei jame gyventų. Po pateikimo Seimas vienbalsiai pritarė šiam projektui. Kad naujoji tvarka įsigaliotų, už ją Seimo narių dauguma turės balsuoti dar du kartus.
Šiuo metu gyvenamojo ploto Vilniuje neturintys Seimo nariai už gyvenimą parlamento viešbutyje nemoka, o turintys nekilnojamo turto sostinėje gali gyventi viešbutyje, jei yra vietų, mokėdami tik už komunalines paslaugas.
Projektą pristatęs liberalas Ričardas Juška pasakojo, kad šis projektas atsirado prieš pusantrų metų, kai viešojoje erdvėje kilo skandalai dėl viešbučio patalpas neskaidriai naudojančių Seimo narių elgesio.
„Kilo didžiulis nepasitenkinimas“, – priminė R. Juška.
Konservatoriaus Stasio Šedbaro nuomone, toks pakeitimas reikalingas tik tokiu atveju, jei Seimas neatsisakys viešbučio, apie ką svarstoma jau ne vienerius metus.
„Dėl kelių nesąžiningų mūsų kolegų buvusių, galbūt būsimųjų, mes gaištame laiką taisydami statutą“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Čmilytė: ilgalaikėje perspektyvoje planuojama parduoti Seimo viešbutį
Prieš Seimo posėdį parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad palaikys šias pataisas ir teigė, kad ilgalaikėje perspektyvoje tikriausiai būtų sutaupoma iš viso atsisakius Seimo viešbučio ir pardavus Gedimino prospekte esantį pastatą.
„Tolimesnis tikslas apskritai būtų svarstyti Seimo viešbučio būtinybę. Tam reikalingas platus politinis sutarimas, mes esam valdyboj apsisprendę, kad pirmus žingsnius darom. Vizija yra, kad Seimo nariai nuomotųsi, bet reikia sutarti dėl mechanizmo, kaip kompensuoti, kokią sumą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigė, kad Europos Sąjungos šalys taiko skirtingus modelius dėl parlamentarų apgyvendinimo, tačiau savo viešbučius turi mažuma.
„Dažniausiai tai yra kompensavimas nuomos. Ilgainiui tai susidarytų nemaža suma, bet reikėtų vertinti, kad Seimo viešbutis kaip pastatas irgi reikalauja nuolatinių investicijų, reikia jį remontuoti ir panašiai, matyt, sutaupytume pinigų, jei eitume pardavimo keliu“, – sakė parlamento vadovė.
Seimo viešbutis yra sostinės Gedimino prospekte, priešais parlamento rūmus. Jame yra 72 vieno, dviejų ir trijų kambarių butai. Iniciatyvos atsisakyti patalpų parlamente iškeliamos nebe pirma kadencija, tačiau iki šiol nebuvo priartėta prie jų įgyvendinimo.
Pirmumo teisę apsigyventi viešbutyje turi Seimo nariai, neturintys nuosavo būsto sostinėje, tačiau esant laisvų vietų gali gyventi ir kiti parlamentarai, tik jie turi susimokėti už komunalines paslaugas.
Seimo statutas numato, kad pirmąja eile butas suteikiamas tiems Seimo nariams, kurie neturi ir per pastaruosius penkerius metus nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios vietos Vilniuje bei turi gyvenamąją vietą, nutolusią daugiau nei 25 km už sostinės ribų. Jiems gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas) kompensuojamos.
Kiti Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus.
