Kovo pradžioje socialdemokratas Tadas Vinokuras kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir kultūros ministrą Simoną Kairį dėl sostinėje įvykdyto kultūros rėmimo konkurso.
Jis prašė atskleisti procedūras ir vertinimo kriterijus, kurie nulėmė sprendimą, kad finansavimo negavo nė vienas šiuolaikinės muzikos projektas. Paraiškas teikė ilgus metus vykę festivaliai „Muzika erdvėje”, „Muzikos ruduo”, „Druskomanija”, „Jauna muzika” bei akordeono festivalis „Vilnius 2024”.
Politiko teigimu, savivaldybė finansavimą skyrė dideliems komerciniams renginiams, kurie „ir taip laikosi neblogai“.
„Jeigu norime ir toliau didžiuotis Vilniaus kultūra, privalome išsaugoti muzikos įvairovę, kultūrinės ekosistemos įvairiapusiškumą”, – išplatintame pranešime cituojamas T. Vinokuras.
Tarp paramą gavusių renginių – festivalis „Comic Con Baltics 2024“, renginių ciklai „Kinas po žvaigždėmis“, „Vasaros Terasa 2024“.
Kritiką paviešintiems konkurso rezultatams socialiniuose tinkluose reiškė dalis paramos negavusių festivalių organizatorių, kitų kultūros sektoriaus atstovų.
Kultūros ministerija BNS informavo, kad ji nevertina atskirų paraiškų, kitų institucijų rengtų konkursų ir jų laimėtojų.
„Manome, kad itin svarbu užtikrinti kultūros sektoriaus savivaldos, pagarbaus atstumo principus, todėl politikai neturi spręsti apie vienos ar kitos paraiškos tinkamumą finansuoti ar jos prioretizavimą“, – rašoma ministerijos perduotame komentare.
Vilniaus miesto savivaldybės perduotame komentare teigiama, kad kultūros rėmimo programų projektų konkurso vertinimo kriterijai buvo paviešinti kartu su paskelbtu konkursu ir jo nuostatais. Anot savivaldybės, kiekvienai iš 13 programų buvo numatyti skirtingi kriterijai.
Savivaldybės tvirtinimu, paskelbus konkurso rezultatus, paskelbus konkurso rezultatus kartu paviešinta ir nepriklausomų ekspertų vertinimo komisija.
„Iš savivaldybės administracijos, miesto tarybos ir nepriklausomų atstovų sudaryta lėšų skirstymo komisija nevertino paraiškų turinio, bet sprendė dėl pačio lėšų paskirstymo principo, kuris būtų aiškus ir skaidrus. Jokių specialių tendencijų nefinansuoti kurios nors meno krypties festivalių nebuvo, politikai įtakos balų rašymui neturėjo“, – tvirtina savivaldybė.
Savivaldybės puslapyje skelbiama, kad komisiją sudarė Marius Burokas, Emilija Gaidytė, Julijus Grickevičius, Narius Kairys, Eglė Kielaitė, Ieva Krivickaitė, Gabija Liaugminaitė, Nerijus Masevičius, Raminta Masiulytė, Božena Miežonis, Martynas Petrikas, Justas Prascevičius, Imantas Jonas Šimkus, Rokas Zubovas, Laura Vaišnorė.
„Atsižvelgiant į turimą biudžetą, buvo nutarta finansuoti 40 proc. pateiktų paraiškų kiekvienoje programoje. Muzikos ir festivalių programos sulaukė didžiausio skaičiaus paraiškų, tad ir konkurencija šiose srityse buvo didžiausia. Daugiau nei 40 proc. paraiškų buvo finansuota naujose, šiemet pradėtose programose – Vilniaus naktinė kultūra, pradedančiųjų kūrėjų programa“, – aiškina savivaldybės atstovai.
Pasak jų, absoliuti dauguma festivalių programoje dalyvavusių įstaigų yra populiarios, gerai žinomos ir finansavimą gaunančios tikrai ne iš vieno šaltinio.
„Savivaldybė tai vertina kaip privalumą, leidžiantį užtikrinti renginio egzistavimą net ir negavus kurio nors finansavimo šaltinio. Pernai metų patirtis parodė, jog savivaldybei skiriant mažą lėšų sumą projektui, o pateikėjui neturint kito finansavimo šaltinio, buvo atvejų, kai renginiai būdavo atšaukti, o pinigai grąžinami į biudžetą. Mūsų tikslas, jog idėjos būtų gyvos, pasiektų gyventojus ir miesto svečius“, – teigia savivaldybės atstovai.
„Festivaliai yra skirtingi, tad yra neteisinga bandyti juos lyginti tarpusavyje: skirtingi programų pločiai, skirtingos auditorijos, lankytojų skaičiai ir kita. Paraiškos kokybė yra esminis momentas, kuris nulemia balą, o tuo pačiu – ir skiriamo finansavimo dydį“, – priduria jie.
Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau skelbė, kad naujiems ir tęstiniams kultūros projektams paskirstyta didžiausia paramos suma per visą konkurso istoriją – 1,5 mln. eurų. Iš beveik 600 paraiškų geriausiai įvertinti 247 projektai. Dvylikoje programų projektams buvo skiriamas iki 7 tūkst. eurų finansavimas, o festivalių programoje – iki 25 tūkst. eurų.
Pernai 1,2 mln. eurų finansavimas buvo skirtas 360 projektų, 2022 metais – 885 tūkst. eurų finansavimas skirtas 307 projektams, 2021 metais 577 tūkst. eurų – 219 projektų.
