Kultūra

Nusidriekusios eilės prie kasų, pilnos kino salės ir vis mažiau liekančių seansų – žengdami į paskutinę Vilniaus miesto festivalio „Kino pavasaris“ savaitę organizatoriai atskleidžia, kad festivalį jau aplankė 60 tūkst.

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 105-ių scenos meno kūrinių, sukurtų 2025 metais, išrinko kandidatus „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams pagal sudarytas atskiras kategorijas. Apdovanojimais siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų šios meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.

Paulo Thomas Andersono juosta „Mūšis po mūšio“ (One Battle After Another) 98-ojoje JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų įteikimo ceremonijoje buvo paskelbta geriausiu filmu, aukščiausią Holivudo įvertinimą skiriant komiškai amerikietiškai politinio pasipriešinimo sagai.

Sulaukęs 96-erių mirė vienas įtakingiausių šiuolaikinių Vokietijos filosofų Jürgenas Habermasas. J. Habermasas mirė šeštadienį Bavarijos miestelyje Starnberge, pranešė jo leidykla „Suhrkamp Verlag“. Jis yra daugelio laikomas vienu iškiliausių XX a. Europos visuomenės intelektualų. Savo pagrindinius darbus jis sukūrė Frankfurte, kur karjerą pradėjo praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį Socialinių tyrimų institute, dirbdamas su filosofu Teodoru W. Adorno.

Režisierė, prodiuserė ir scenaristė Aušra Lukošiūnienė ketvirtadienį apdovanota „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“. Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas jai suteiktas už diplomatijos istorijos sklaidą pasitelkiant kiną ir vizualiojo meno priemones, svarų indėlį į diplomatijos paveldo išsaugojimą ir šiuolaikinio Lietuvos diplomatijos įvaizdžio formavimą.

Vyriausybėje pirmadienį įteiktos kultūros ir meno premijos. Šiais metais jos skirtos – vienai iš kultūros bendruomenės protestų organizatorių, šiuolaikinio šokio bei scenos meno kūrėjų Gintarei Masteikaitei, menininkei ir fotografei Dovilei Dagienei, tapytojai Eglei Gineitytei, teatro bei kino kritikui ir publicistui Vaidui Jauniškiui, poetei, eseistei, literatūros kritikei Giedrei Kazlauskaitei.

Lietuvos muziejuose 2025 metais apsilankė 6 mln. 19 tūkst. 897 žmonės, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija. Anot jos, tai 1,3 proc. daugiau nei 2024 metais, kuomet buvo sulaukta 5 mln. 940 tūkst.180 lankytojų. 2023-aisiais šis skaičius siekė 5 mln. 757 tūkst. 57 žmones. „Džiugu, kad muziejų lankytojų skaičius pirmą kartą perkopė šešių milijonų ribą.

Oficialios ceremonijos metu Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) bus inauguruotas naujasis jos prezidentas Vytautas Nekrošius. Kaip pranešė akademija, inauguracija vyks visuotiniame LMA narių susirinkime. „Tai viešas ir iškilmingas išrinktojo LMA prezidento įsipareigojimas LMA nariams ir partneriams, mokslo bendruomenei bei valstybės piliečiams“, – rašoma akademijos pranešime.

Palangoje, netoli istorinių Tiškevičių rūmų bei Birutės parko, planuojama statyti naują meno galeriją – savivaldybė paskelbė architektūrinės idėjos konkursą.  Naujasis 3,7 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatas iškils vadinamojoje Žiemos aikštėje Vytauto gatvėje, ketvirtadienį pranešė savivaldybė.

Kultūros ministerija ketvirtadienį paskelbė ieškanti Valstybinio Šiaulių dramos teatro naujo vadovo. Dalyvauti konkurse norintys pretendentai teikti paraiškas gali iki kovo 19 dienos. Ieškomas lyderis su aukščiausiais meniniais lūkesčiais Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pabrėžė, kad naujajam teatro vadovui keliami aukščiausi meniniai lūkesčiai. „Vadovui ar vadovei keliame tikslą kurti atvirą, modernią ir bendruomenę telkiančią organizaciją.

Kaune, „Žalgirio“ arenoje, antradienį prasideda 23-ioji karjeros mugė. Esamiems bei būsimiems studentams, jų tėvams ir mokytojams skirtame renginyje prisistatys 40 mokslo įstaigų: universitetai, kolegijos, profesinės mokyklos. Mugėje bus teikiamos nemokamos konsultacijos apie studijas Lietuvoje, studijų programas, stojimus į aukštąsias mokyklas ir ateities karjerą.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius uždraudė reperiui Gio Pika (tikras vardas – Georgijus Džiojevas) atvykti į Lietuvą. „Vladislavas Kondratovičius nusprendė uždrausti Rusijos Federacijos piliečiui Georgijui Džiojevui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2031 metų vasario 19 dienos. Migracijos departamentui pavesta įtraukti minėtą Rusijos pilietį į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, viešąjį sąrašą“, – BNS informavo VRM atstovas Mindaugas Bajarūnas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose ketvirtadienio vakarą rengiama Ramadano Iftar vakarienė. Anot renginio iniciatorių, vakarienės metu bus pristatomos įvairių pasaulio religijų ir kultūrų pasninko tradicijos akcentuojant jų reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje. Vakarienėje dalyvaus bažnyčių hierarchai, akademinės bendruomenės atstovai, diplomatai, politikai, rašytojai, ekspertai ir žurnalistai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Vidaus reikalų ministerijai (VRM) skirtas prašymas uždrausti atlikėjui Gio Pika pasirodyti Lietuvoje jau yra parengtas. „Nežinau, kur (kreipimasis šiuo metu – ELTA) yra, bet atsimenu, kaip dėjau parašą“, – Eltai trečiadienį sakė K. Budrys.

Užupyje esančiame Tibeto skvere tibetiečiai trečiadienį pasitiks Naujuosius metus – Losarą. Pagal tibetiečių kalendorių, šią dieną prasidės 2153-ieji, Ugninio žirgo, metai. Naujųjų metų proga Tibeto skvere tradiciškai bus statoma ledo skulptūra, keičiamos naujos maldos vėliavos, deginamas laužas bei vaišinamasi arbata. Vilniaus Tibeto skvere tibetiečių Naujieji metai švenčiami daugiau nei dešimtmetį.

Valentino dieną įprasta kalbėti apie gėles, romantiškas vakarienes ir dėmesį mylimam žmogui. Tačiau Lietuvoje egzistuoja dar viena antra pusė, kuriai puoselėjami jausmai kartais nenusileidžia žmogiškiesiems. Tai – automobilis. Mūsų šalyje jis seniai tapęs daugiau nei tik transporto priemone: tai laisvės simbolis, asmeninės erdvės tvirtovė, o neretai – ir savotiškas šeimos narys.

Pasauliniais bestseleriai, garbingus literatūros apdovanojimus pelniusios knygos, drąsios šiuolaikinės dramos, įtraukiantys detektyvai, ryškiausi  fantasy ir romantasy hitai, gražiausios vaikiškos knygos ir netgi sekso istorija –  tokias naujienas į Vilniaus knygų mugę šiemet atveža leidykla „Alma littera“. Didžiausia šalies leidykla „Alma littera“ vasario 26 – kovo 1 dienomis į Vilniaus knygų mugę perkels visą savo komandą.

Prieš ketverius metus, 2022-ųjų vasarį, Ukrainos stotys tapo ir priedanga, ir svarbiausiu priešo taikiniu. Geležinkelio darbuotojai iš Ukrainos padėjo išgabenti daugiau kaip 4 milijonus žmonių, 115 tūkstančius šunų, kačių ir kitų augintinių. „Geležinkelis ir šiandien gali išlaikyti visą šalį“, – teigia daugybę apdovanojimų pelniusios knygos „Traukinys atvyksta laiku.

Kultūros ministerija pirmadienį paskelbė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus konkursą.  Naujo vadovo ministerija ieško iš pareigų pernai rugpjūtį pasitraukus buvusiam muziejaus direktoriui Simonui Strelcovui, kuris teisiamas dėl turto pasisavinimo ir išvaistymo.

Palangoje penktadienį prasideda tradicinė šventė „Palangos stinta“. Jos programoje – žuvies bei tautodailės ir kulinarinio paveldo mugės, taip pat Baltijos šalių žuvies barbekiu čempionatas. Pasak organizatorių, prie šventėje kulinarinį paveldą kasmet pristatančių lietuvių bei latvių šiemet pirmą kartą prisijungs ir estai. Įvairiose miesto erdvėse veiks teminiai kiemai.

Klaipėdos rajone planuojama rekonstruoti Gargždų krašto muziejų, pranešė vietos savivaldybė. Skelbiama, kad muziejaus rekonstrukcijai jau yra parengti projektiniai pasiūlymai.

Vyriausybė netrukus turėtų patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės planus prie Sartų žirgų lenktynių išgarsintų Dusetų miestelio prijungti Padustėlio ir Užtiltės kaimų dalis. Dusetų seniūnas Darius Steponavičius sako, kad plėtros laukia gyventojai, tikimasi, kad ji paskatins investicijas, gerins infrastruktūrą. „Dusetiškiams tai bus puiki dovana ir puiki šventė, ir tikrai mes va to labai laukiame.

Laukus nuklojusi stora sniego danga ir stingdantis šaltis – tokie iš Lietuvos nesitraukiantys žiemiški orai kelia rizikų pasėliams, tačiau tokios oro sąlygos jiems žiemoti yra palankios ir išvadas apie galimą žalą daryti dar anksti, sako žemdirbių atstovai. „Šiuo metu visa Lietuvos teritorija padengta sniegu, ne išimtis ir grūdų augintojų laukai.

Prezidentas Gitanas Nausėda į šįmet vyksiančią Knygų mugę yra kviečiamas, tačiau jam nebus suteikiamas sveikinimo žodis, teigia renginio organizatoriai.  „Prezidentas G. Nausėda, kaip ir visa didelė Prezidentūros komanda, kaip ir Vyriausybės, Kultūros ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai bus kviečiami atvykti į Vilniaus knygų mugę“, – Eltai raštu teigia Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Laura Tekorė.

Vilniaus knygų mugė šiais metais kuria erdvę žodžio ir žmogaus susitikimui. Vasario 26-kovo 1 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks daugybė knygų pristatymų, gyvų susitikimų, svarbių diskusijų. „Mugės tema – „Žodis ieško savo žmogaus“ – pratęsia tradiciją gyvuose susitikimuose ir diskusijose aptarti ne tik literatūrą, bet ir tautos kultūrą, istoriją, politiką“, – sako viena iš mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė.

Tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės-architektūrinės idėjos konkursą laimėjo skulptoriaus Mindaugo Junčio projektas „Pirmasis Prezidentas“, trečiadienį pranešė jį organizavusi Vilniaus miesto savivaldybė. Naujasis paminklas iškils skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą, kur 1917 metų rugsėjį posėdžiavo Lietuvių konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą ir jos pirmininką A. Smetoną.

Ukrainiečių rašytojos Oksanos Zabužko 1995 metais išleistas romanas „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ šiandien skaitomas naujai. Į 25 kalbas išversta knyga Vilniaus knygų mugėje pasieks ir Lietuvos skaitytojus.

Olando Kepurė praėjusiais metais buvo lankomiausias gamtos objektas, rodo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) duomenys. Anot jų, iš viso pernai saugomose teritorijose lankėsi apie kelis milijonus lankytojų. VSTT teigimu, tiksliausią statistiką apie lankytojų srautus teikia pažintiniuose takuose, regyklose, prie gamtos objektų, apžvalgos bokštų, piliakalnių įrengti lankytojų skaičiuotuvai, tačiau skaičiuojami ir dalyvavusieji saugomų teritorijų renginiuose, ekskursijose, žygiuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda pentadienį pareiškė užuojautą dėl pianistės, pedagogės, ilgametės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės Irenos Nijolės Šabūnaitės mirties. „Lietuva neteko ne tik iškilaus mokslininko, bet ir žmogaus, kurio gyvenimas ir darbai paliko ryškų pėdsaką mūsų valstybės, mokslo ir visuomenės raidoje“, – rašoma valstybės vadovo užuojautoje.

 Nacionaliniųkultūros ir meno premijų įteikimas šiemet vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, jas įteiks ankstesni laureatai. Tai BNS patvirtino Kultūros ministerija. „Šiemet Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bus teikiamos Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (...). Premijas 2025 metų laureatams teiks ankstesniais metais šias premijas pelnę menininkai“, – rašoma BNS pateiktame komentare.

Paskelbus, kad dėl lėšų trūkumo Lietuva kitąmet nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė trečiadienį rengia pasitarimą. Kaip antradienį pranešė ministerija, V. Aleknavičienė pasitarimą šaukia reaguodama į kilusią įtampą ir viešojoje erdvėje išsakytus lūkesčius dėl Lietuvos dalyvavimo renginyje. „Suprantame, kad kultūros lauke yra daug įtampos ir lūkesčių.

Lietuvoje pradedamas minėti Sausio 13-osios įvykių 35-metis – pirmadienį bus degami atminimo laužai, vyks koncertai, o Seime vyks tradicinė laisvės gynėjų rikiuotė. Pastaroji parlamente vyks priešpiet, į susirinkusiuosius kreipsis pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, sveikinimo žodį tars kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

2026-ųjų Lietuvos kalbos dienų sostine paskelbtas Rokiškis, pranešė Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka laimėjo VLKK rengtą Lietuvių kalbos dienų sostinės konkursą. Bibliotekos projektas „Anys kalbes žodžiais. Rokiškis – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2026“ pripažintas geriausiu tarp trijų pateiktų projektų.

Į Raudondvario pilį sugrįžo laikai, kai čia gyveno grafai Tiškevičiai, garsėję kultūros sklaida, turtais ir įspūdingais pokyliais. O į juos atvykstančių damų suknelės tviskėjo auksu, perlais ir buvo pasiūtos pagal to meto Europos diduomenės madą. O kiek paslapčių jos slėpė... Visa tai atspindi čia eksponuojamos 19 amžiaus suknelės. Ar įsivaizduojate, kad viena tokia damos suknelė anuomet kainavo kaip šiais laikais pusė buto? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Tikriausiai nedaug Lietuvoje yra tituluotų brolių, suvienijusių jėgas vienoje kūrybos sferoje. Vieni tokių – Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai žinomi Jonas ir Rimas Sakalauskai. 43 metų J. Sakalauskas – garsus operos solistas, kompozitorius ir prodiuseris, buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas. Neseniai savo keturiasdešimtmetį atšventęs Rimas – vienas žymiausių Lietuvos videomenininkų, Sidabrinės gervės ir Auksinio scenos kryžiaus laureatas.

Kėdainiuose šventiniu Naujųjų metų renginiu iš trečiadienio į ketvirtadienį bus pradedami Lietuvos kultūros sostinės metai. „Metų sandūra Kėdainiuose bus ypatinga – miestas kviečia kartu pasitikti Naujuosius metus ir iškilmingai atverti Lietuvos kultūros sostinės metų pradžią“, – nurodoma savivaldybės kvietime. Didžiosios Rinkos aikštėje bus rodomos 3D projekcijos, vyks skaitmeninių fejerverkų šou.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ketvirtadienį pripažino jodliavimą – tradicinį Šveicarijos Alpių piemenų dainavimo būdą – pasaulio kultūros paveldo dalimi. Jodliavimas buvo įtrauktas į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą per susitikimą, vykusį Naujajame Delyje.

Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariams – režisieriui Karoliui Kaupiniui ir Lietuvos šokio informacijos centro direktorei Gintarei Masteikaitei – penktadienį buvo įteikti Jono Karolio Chodkevičiaus Aukso medaliai už Valstybės stiprinimo veiklą.  „Jonas Karolis Chodkevičius buvo žmogus, kuris valstybę laikė ne tik struktūra, bet sąžinės lauku. Jis tikėjo, kad dideli sprendimai gimsta ne iš triukšmo, o iš gilaus, vidinio klausymo. Ne iš patogumo, o iš atsakomybės.

Kelioms Meno kūrėjų asociacijai priklausančioms sąjungoms reikalaujant, kad LRT tarybos narys Jonas Staselis atsistatydintų iš asociacijos prezidento pareigų, jis pats sako, kad dėl jo likimo asociacija tarsis pirmadienį.

Šiandien kultūros viceministrai Renata Kurmin ir Matas Drukteinis įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. „Kultūra – tai mūsų stiprybės pamatas, o kūrėjų indėlis yra šviesa, vedanti mus į priekį“, – sveikindama laureatus sakė viceministrė R. Kurmin.

Pasibaigus konkursui „Kuriu Vilnių“, finalininkais tapo dešimt šiuolaikinio meno kūrinių, kurie už beveik 350 tūkst. eurų puoš skirtingas sostinės erdves, trečiadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. „Kultūros mieste niekada nebus per daug. Vilniuje menas nebėra tik galerijų viduje – skverai, upių krantinės, pastatų sienos tampa interaktyviomis meno erdvėmis.

Nacionaline kultūros ir meno premija pirmadienį apdovanota architektūros istorikė Marija Drėmaitė teigia, jog šį apdovanojimą mato kaip platesnį viso architektūros istorikų lauko įvertinimą. „Tikrai norėčiau pirmiausia šitą apdovanojimą matyti kaip tokį platesnį viso architektūros istorikų, kultūros istorikų, paveldo tyrėjų lauko įvertinimą.

Nacionaline premija įvertintas poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas sako, jog poetai yra mažiau pastebimi kūrėjai, tad sulaukti apdovanojimo – labai smagu.  „Apdovanojimas reiškia labai daug. Tai valstybės pats aukščiausias įvertinimas ir apskritai poetai nėra žmonės iš pirmų eilių, jie yra žmonės mažiau triukšmingi, mažiau pastebimi. Kai poetas gauna tokią premiją, mano supratimu yra labai gerai ir labai smagu. “, – BNS pirmadienį sakė G. Grajauskas.

Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusi dailininkė Laisvydė Šalčiūtė sako, jog premija parodo, kad kūryba – reakcija į supantį pasaulį ir tuo pačiu savotiška maišto forma. „Aš labai džiaugiuosi šiuo garbingu apdovanojimu. Esu visiems labai dėkinga, dėkinga savo šaliai. Ir mano kūryba yra reakcija į supantį pasaulį, tai tuo pačiu ir savotiška maišto forma. Todėl esu laiminga, kad iki šiol turėjau laisvę kurti ir kalbėti ką noriu ir apie ką noriu“, – BNS teigė L. Šalčiūtė.

Nacionaline premija įvertintas Ignas Miškinis sako, jog šis apdovanojimas yra įvertinimas ne tik jo kaip režisieriaus, bet ir visos komandos.  „Jis (apdovanojimas – BNS) man reiškia didžiulį įvertinimą ir aš jaučiuosi, kad esu dalis įvertinimo, nes vis tik įvertinimas yra už vieną darbą, o tą darbą darė didžiulė komanda. Man atrodo, tas įvertinimas yra ne tik man, bet ir visai komandai“, – BNS pirmadienį sakė režisierius.

Nors bendras kino teatrų lankomumas Europos Sąjungoje (ES) praėjusiais metais sumenko 2,5 proc., tačiau vietinių filmų rinkos dalis ES 2024 m. pasiekė 32,8 proc. Tai, pasak Tarptautinės kino sąjungos (UNIC), yra gerokai daugiau nei ankstesniais metais bei patvirtina nacionalinės produkcijos svarbą sektoriaus išlaikymui ir atsparumo didinimui.

Likus mėnesiui iki gražiausių žiemos švenčių, šventinį laikotarpį skelbia Panevėžys. Penktadienio vakarą miesto centre bus įžiebta pagrindinė Panevėžio Kalėdų žaliaskarė. Pasak miesto savivaldybės, Kalėdų eglės įžiebimo renginys skirtas visai šeimai. Jo metu žiūrovai galės išvysti teatrinę kompoziciją, pasisveikinti su šventėje apsilankysiančiu Kalėdų seneliu bei apsilankyti mugėje. Vakaro kulminacija taps miesto eglės įžiebimas, lydimas lazerių šou ir šventinio koncerto.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija atrinko dvylika kūrėjų, pretenduojančių gauti 2025 metų premijas, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija. Gauti aukščiausią kultūros apdovanojimą pretenduoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas, menininkas Donatas Jankauskas, rašytojas Kęstutis Kasparavičius, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris, pianistas Daumantas Kirilauskas.

Klaipėdoje penktadienį duris atvers pilies bokštas, o minint jo statybų pabaigą piliavietės aikštėje vyks simbolinis renginys. „Šis projektas turi savo istoriją – prisimenu laiką, kai atrodė, jog projekto įgyvendinimas pareikalaus gerokai didesnių išlaidų, tačiau džiugu, kad pavyko viską įgyvendinti taupiau, nei buvo manyta. Tačiau finansai, kalbant apie šio bokšto reikšmę, nėra svarbiausia.