Už balsavo 60 Seimo narių, prieš – 52, 3 parlamentarai susilaikė. Seimas turės balsuoti dar kartą, kad įstatymas būtų priimtas.
Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad „mes negirdime ir nematome kai kurių mūsų Lietuvos Respublikos piliečių“.
Jis teigė, kad kalba tai Seimo narių daliai, kurie ketina balsuoti prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
„Kai kurie iš jūsų apsimetate, kad tokių žmonių kaip aš Lietuvoje nėra, jie neegzistuoja. Kadencija po kadencijos, o kai kurie iš jūsų – dešimtmetis po dešimtmečio mūru stovėjote prieš žmogaus teisių klausimus. Kartais neaišku, ar jūs atstovavote piktai miniai, o galbūt tik partijai, kurios nariais buvote iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo T. V. Raskevičius.
Jis teigė, kad parlamentas, pritardamas civilinei sąjungai, priims ne lygią ir vienodą santykių apibrėžimo, teisių ir pareigų, o kompromisinę versiją.
„Kol mūšio lauke ir bombarduojamuose miestuose ukrainiečiai mėgina atitrūkti nuo rusiško pasaulio ašies, kol Irane moterys ir merginos yra persekiojamos, kalinamos ir žudomos vien už tai, kad pamiršo prisidengti veidą, mes su jumis čia Lietuvoje, būdami nepriklausomi ir laisvos Europos Sąjungos valstybės parlamentarai, diskutuojame apie įstatymą, kuris nieko iš nieko neatima, o daliai visuomenės suteikia daugiau žmogaus teisių ir teisinės apsaugos“, – dėstė T. V. Raskevičius.
Jis tikino, kad nėra nė vienos klestinčios Vakarų pasaulio demokratinės valstybės, kurios piliečiams draudžiama patiems apsispręsti, su kuo nugyventi savo gyvenimą. Anot politiko, Rytuose tokių valstybių yra.
„Tose valstybėse nemėgsta ne tik gėjų. Tokiose valstybėse nekenčia žodžio laisvės, demokratijos ir laisvų rinkimų. Labai gerai žinau, kad kartu padarysime viską, kas mūsų galioje, kad Lietuva į tokias Rytų despotijas ne tai, kad nebūtų panaši, bet būtų diametraliai priešinga“, – sakė T. V. Raskevičius.
Laisvietis svarstė, kad dalis politikų balsuos ne pagal sąžinę, o vadovaudamiesi reitingais ir mąstydami apie būsimus rinkimus.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Asta Kubilienė tikino, kad civilinės sąjungos ar partnerystės nepalaiko didžioji visuomenės dalis.
„Tokiam žingsniui nėra tautos mandato. Nors pseudo žmogaus teisių gynėjai viešojoje erdvėje deklaruoja didėjantį pritarimą tos pačios lyties asmenų santykių prilyginimui šeimai, tačiau faktai rodo visai ką kitą. Apie 72 proc. žmonių tam nepritaria“, – kalbėjo A. Kubilienė.
Pasak jos, civilinei sąjungai nepritaria daugumos partijų rinkėjai. A. Kubilienės teigimu, toks didelis kiekis žmonių tikrai nėra „suklaidinti, neišmanėliai ar prorusiški fobai“.
„Šitie žmonės mato ir galvoja apie tolimesnes šio politinio sprendimo ilgalaikes pasekmes“, – sakė valstietė. Politikės teigimu, jei norima įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius, tai geriausia būtų ne įstatymu, o referendumo būdu keičiant Konstituciją.
Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis teigė, kad partija negalinti balsuoti už partnerystės įteisinimą, nes to nepalaiko jų rinkėjai, be to, kaltino valdančiuosius, kad manipuliuoja procedūromis.
Pirmadienį šis projektas buvo iš darbotvarkės išimtas valdančiųjų frakcijų seniūnų sprendimu, bet antradienį pasiūlius Laisvės frakcijai dviejų balsų persvara į ją grąžintas.
Pasak A. Mazuronio, komandiruotėje kaimyninėje Lenkijoje esantys keli Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai buvo susiruošę trumpinti vizitą ir grįžti į Vilnių balsavimui dėl partnerystės, tačiau paskelbus, kad projektas išimtas iš darbotvarkės, nusprendė likti.
„Aukštasis manipuliavimo procedūromis pilotažas“, – apie situaciją sakė A. Mazuronis.
Pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektui pritarė dar praėjusių metų rugsėjį, bet iki šiol jis nebuvo teikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui, valdantiesiems nesurenkant reikiamo balsų skaičiaus.
Taip pat Seime antradienį planuota apsvarstyti tos pačios lyties partnerystei oponuojančių politikų parengtą alternatyvų projektą, kuriuo Civiliniame kodekse būtų įrašyta artimo ryšio sąvoka. Šį projektą pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti. Šis projektas irgi išbrauktas iš darbotvarkės.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą valdančiųjų politikai teigia parengę kaip kompromisinį, kai parlamente 2021 metais buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui.
Konservatyvūs parlamentarai laikosi pozicijos, kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius. Anot jų, labiau tinkamas yra „artimo ryšio“ projektas, nes neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Artimą ryšį įteisinančios Civilinio kodekso pataisos nustatytų, kad tai yra asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Būtų preziumuojama, kad artimą ryšį turi susitarimą dėl bendro gyvenimo sudarę asmenys, taip pat asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.
