„Socialdemokratai ir kitos opozicinės frakcijos planuoja nedalyvauti šiame susitikime. Ir yra labai aiški priežastis, nes pirmą kartą mes išgirdome tokį kvietimą susitikti, aptarti kažkokios situacijos Lietuvos valstybėje per visus tuos metus, kiek dirba šios kadencijos Seimas.
Ne Gabrielius, ne konservatorių partija turi organizuoti tokio klausimo aptarimą. Jeigu iškyla klausimas, ar reikalingi priešlaikiniai Seimo rinkimai, socialdemokratai galvoja, kad tokios iniciatyvos turėtų imtis Seimo pirmininkė, kuri yra antras valstybėje asmuo. Viktorija Čmilytė turėtų kviesti ir opozicijoje esančias frakcijas, ir valdančiąsias frakcijas pasitarti, ar reikalingi priešlaikiniai Seimo rinkimai.
Todėl mes neisime dalyvauti pas Gabrielių ir padėti jam įgyvendinti kažkokią strateginę jų darbotvarkę, kurią jie susikūrė penktadienį per savo prezidiumo posėdį. Matyt, dėlioja kažkokius taktinius žingsnius, į kuriuos nori įtraukti ir opoziciją“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Pasak jos, opozicija tikisi kitokios įvykių eigos, nei siūlo konservatoriai: Vyriausybė atsistatydina, prezidentas formuoja naują Vyriausybę ir tik tuomet, jei to padaryti nepavyksta, skelbti priešlaikinius rinkimus.
„Bet jei konservatoriai ateis su Seimo nutarimu, kuriuo siūlys priešlaikinius Seimo rinkimus, socialdemokratai yra pasiruošę dalyvauti balsavime ir paremti šią idėją, todėl kad socialdemokratai tokiu atveju nevengia prisiimti atsakomybės, jeigu tokia situacija ir turim politinę krizę“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Čmilytė-Nielsen: kodėl turėčiau burti?
„Kodėl aš? Aš nepritariu šiai iniciatyvai, todėl nesuprantu, kodėl turėčiau burti frakcijas ir burti palaikymą jai“, - paklausta, kodėl ne ji kviečia partijas pasikalbėti apie priešlaikinius rinkimus, išdėstė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, Liberalų sąjūdžio valdyba svarstė konservatorių iniciatyvą dėl priešlaikinių rinkimų ir nusprendė, kad nemato to, kaip teisingo sprendimo.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad dar nėra tikra, ar liberalai dalyvaus G. Landsbergio inicijuotame susitikime.
„Bet mes koalicinių formatų turime įvairių. Ne vienintelis šis“, – šypsojosi Seimo pirmininkė.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį rengia parlamentinių partijų lyderių susitikimą dėl politinės sistemos skaidrinimo ir pirmalaikių Seimo rinkimų.
Išvakarėse jis išplatino laišką kreipdamasis į šių partijų vadovus ir kviesdamas juos palaikyti siūlymą rugsėjį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2024 metų rudenį.
„Šiandien kreipiuosi į Jus, visų parlamentinių partijų, turinčių frakcijas Seime, vadovus ir atstovus kviesdamas Jus ne tik palaikyti politinės sistemos skaidrinimo bei perkrovimo iniciatyvą, bet ir kartu sutarti dėl praktinio šios iniciatyvos įgyvendinimo“, – teigiama laiške.
„Mano nuomone, sprendimą Seime dėl pirmalaikių rinkimų galėtume priimti per artimiausias kelias savaites bei pačius rinkimus organizuoti šių metų rugsėjo mėnesį. Tačiau esu atviras diskusijai dėl Jums priimtinos rinkimų datos“, – rašė G. Landsbergis.
TS-LKD prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.
Konservatorių prezidiumas sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.
Į tai reaguodamas prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, taip pat ir kultūros bei finansų ministrus, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.
Tuo metu G. Lansbergis pabrėžia, jog tai ne kelių ministrų klausimas, nes keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų.
Savo laiške jis taip pat pabrėžė, kad „šiandien visų be išimties Lietuvos politinės valdžios šakų atstovai – nuo savivaldos, Seimo, Vyriausybės iki šalies prezidento turi iššūkių, siekdami atitikti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus“.
„Net 52 skirtingų partijų ir frakcijų Seimo nariai yra buvę savivaldybių tarybų nariais, taip pat daug Seimo narių karantino metu naudojo parlamentines lėšas transportui. Yra dar daug neatsakytų klausimų ir dėl prezidento Gitano Nausėdos kampanijos skaidrumo ir po jos sekusių skolų padengimo“, – rašoma laiške.
Anot jo, dėl to reikia Seime priimti pataisas dėl savivaldybių tarybų apmokėjimo ir veiklos išlaidų ir taip pat „perkrauti Lietuvos parlamentinę politinę sistemą, atnaujinti Lietuvos piliečių suteikiamą pasitikėjimo mandatą“.
Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad įteiks prašymą atsistatydinti iš pareigų.
O ką ten Landsbergiukas įsivaizduoja ir ko yra prisišnekėjusi Šimonytė, tai tik konservų bėdos. Visas Seimas čia ne prie ko.
