Pokalbis su advokatu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Prieš keletą savaičių pamatėme netikėtus rezultatus. Atliktame tyrime buvo užduodamas klausimas – jeigu prezidento rinkimai vyktų jau šį savaitgalį, už ką balsuotumėte? Už Nausėdą balsuotų 16,8 procento, o už jus – 8,9 procento. Tai gal pamatėte reitingus ir padarėte sprendimus?
Noriu padėkoti visiems, kas pasitiki manimi ir išreiškia tokį pasitikėjimą. Man tai irgi lygiai taip pat nelaukta, kaip ir jums. Akivaizdu, kad tas didelis pasitikėjimas verčia galvoti, ką toliau daryti, kokį puslapį gyvenime versti.
Neretai žmonės mąsto, kad čia specialiai išėjo ir padarė tai. Aš visada patariu tokiems žmonėms specialiai tai padaryti. Specialiai tai tiesiog nesigauna. Išėjo, kaip išėjo, ir dabar turbūt reikia galvoti, ką su tuo pasitikėjimu daryti. Ir ko aš labiausiai nenorėčiau, tai nuvilti žmonių, kurie pasitikėjo manimi.
Keletą savaičių atostogavote ir, matyt, turėjote laiko susidėlioti viską galvoje. Tai ką sustrategavote?
Žinote, sprendimas pasukti į politiką nėra toks paprastas. Turbūt jei ir jums kas nors pasiūlytų pasukti į politiką ir duotų tuos pačius reitingus kaip mano ar dar didesnius, jūs irgi labai rimtai svarstytumėte, ar verta, ar neverta. Nes reikia atsisakyti labai daug savo privatumo, reikia pagalvoti, ar nori visą laiką gyventi kovoje, nes politika yra nuolatinė kova, reikia galvoti, kaip atsukti atgal daug dalykų, kurie, mano supratimu, Lietuvoje yra nusukti ne į tą pusę, ir visą laiką jausti į tave bekvėpuojančias viešųjų ryšių atakas.
Tai tas sprendimas yra labai sudėtingas. Ir čia sakau ne banalias frazes – apsispręsiu, pasižiūrėsiu – ne. Tai yra labai nuoširdus sprendimas, nuoširdus atsiskleidimas. Dėl to, kad sprendimas iš tiesų yra sunkus. Sunkus man, sunkus šeimai. Bet turint tokį pasitikėjimą, turbūt meluočiau, jei sakyčiau, kad aš negalvoju. Žinoma, kad turiu galvoti, ką daryti.
Ir kas baisiausia – negatyvus atsakymas reikštų, kad aš nuviliu labai daug žmonių, kurie manimi pasitikėjo. Tad žinoma, kad aš turiu mąstyti, kad to nebūtų.
Tai vienaip ar kitaip, galima manyti, kad jūs jau vis tiek rimtai svarstote apie politiko karjerą. Tai kaip jūs įsivaizduojate, kaip artimiausiu metu būtų? Gal jau padarėte kažkokius žingsnius?
Aš esu buvęs mėgėjiškoje politikoje, esu buvęs krikščionis demokratas. Kai Krikščionių Demokratų partija jungėsi su konservatoriais, aš griežtai sakiau, kad to nenoriu, nes manau, kad tai yra neteisingas kelias ir aš daugiau nebebuvau tos partijos narys. Po to mano kelias pasuko į profesinę karjerą.
Dabar, žiūrint į Lietuvos politinį spektrą, neretai politologai įvardina konservatorius, liberalus kaip dešinės pakraipos partijas, bet aš tikros dešinės nematau. Mes esame valdomi kairės. Taip kaip Amerikoje demokratai vykdo kairę politiką, taip Lietuvoje konservatoriai ir liberalai. Aš savęs su šia politika nematau ir sieti negalėčiau.
Jeigu kalbame apie būsimus prezidento rinkimus, tai ar jūs eitumėte su kažkokia politine jėga, ar kaip vienas kandidatas? Pagaliau, neretai esate siejamas su šeimų maršu, tai gal bandytumėte eiti su ta jėga?
Ką bedaryčiau, aš bandyčiau išsaugoti tą pasitikėjimą ir kiek tik galėčiau perleisti jį tiems, kurie vykdytų tikrą dešinę politiką Lietuvoje, nuosaikią politiką, kurie nepriešintų visuomenės. Aš ir pats stengčiausi tai įgyvendinti.
Bet apsispręsti, ar aš eisiu į Seimą, ar aš eisiu į prezidento rinkimus – mes prezidentą turėsime dar dvejus metus, nežinia, kaip viskas vystysis. Čia labai ankstyva dar sakyti.
O kaip su šeimų maršu? Esate labai su jais siejamas.
Su šeimų maršu neturiu jokių rimtų kontaktų. Esu du kartus susitikęs su jų lyderiais. O su dabartinėmis politinėmis partijomis irgi esu susitikinėjęs, ir kai buvau advokatų tarybos pirmininkas, ir dabar su manimi susitinka vieni ar kiti politikai, mes aptariame realijas. Bet nesu susitaręs nei su viena politine jėga.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
