TV3 žinių „Dienos komentare“ Rytų Europos centro studijų centro direktorius Linas Kojala atsakė, kokia tikimybė, kad amerikiečių parama susvyruos ir kiek įtakos tam turi Donaldo Trumpo ketinimai vėl siekti prezidento posto.
Jei respublikonai turės persvarą Kongrese, ką tai reikš Ukrainai, nes būtent respublikonai neigiamai atsiliepia apie pagalbos paketus Ukrainai? Kiek realu, kad pagalba mažės?
Reikėtų tikėtis, kad tai buvo pavieniai pareiškimai kritiškiau žvelgiantys į finansinę paramą Ukrainai, nes pačią Ukrainą palaiko tikrai absoliuti dauguma Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politikų. Klausimas yra labiau susijęs su finansiniais dydžiais ir kaip ta parama yra skiriama.
Jei žvelgtume į praeitį, matytume, kad tie sprendimai, kurie buvo priimti iki šiol, įskaitant 40 milijardų dolerių paketą, dėl kurio buvo sutarta pavasarį, jie sulaukė gana ženklaus ir respublikonų palaikymo. Nepaisant to, kad partijos yra tikrai labai didelėje priešpriešoje viena kitai.
Mūsų lūkestis ir ukrainiečių lūkestis yra tas, kad nepaisant atskirų pareiškimų bendra Jungtinių Valstijų paramos Ukrainai trajektorija išliks, o visa kita, ko gero, priklausys nuo pačių ukrainiečių, nes būtent jie savo sėkme ginant valstybę užduoda toną Vakarų sostinėse.
Žibalo į ugnį pilą ir Donaldas Trumpas. Tikėtina, kad netrukus jis pareikš, jog vėl kandidatuos į prezidentus. Kiek tokios Trumpo sugrįžimo perspektyvos gali daryti įtaką Putino veiksmams?
Pirmiausia Putinui svarbu matyti, ką daro Bideno administracija, kuri dirbs dar dvejus metus, bet natūraliai yra žvelgiama ir į artėjančius prezidento rinkimus, kur Trumpas tikrai norėtų matyti save kaip respublikonų kandidatą.
Tiesa, šie vidurio kadencijos rinkimai jam nebuvo patys palankiausi – jo rimti kandidatai nepasirodė gerai ir kyla tam tikrų oponentų respublikonų pusėje, kurie galbūt galės bandyti mesti iššūkį Trumpui.
Tad matysime, ar jis pirmiausia įtikins respublikonų rinkėjus, bet jei dalyvautų prezidento rinkimuose, be abejo, tikrai daug kas nuogąstautų dėl jo užsienio politikos krypčių, kurios, kaip ir pirmosios kadencijos metu, buvo labai dviprasmiškos ir ne visada lengvai prognozuojamos.
Ar Putino veiksmams tai gali turėti kažkokios įtakos?
Aš manau, kad Putinas šiandien turi didesnių problemų. Jis pradėjo agresiją ir ta agresija dabar jam nesiseka. Akivaizdu, kad jis turi spręsti tuos iššūkius, bet jis tikrai atsižvelgs į tai, ką darys Bideno administracija ir kokius tolesnius sprendimus ji turės priimti norėdama remti Ukrainą.
Kitaip tariant, jei Jungtinėse Valstijose augs politinė poliarizacija, kils abejonių dėl to, ar prezidentas yra efektyvus. Natūralu, kad Putinas galbūt jaus, jog amerikiečių parama mažėja, bet tam didelio pagrindo šiuo metu neturime.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
