Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas per spaudos konferenciją sakė, kad Vokietija „griežtai atmeta“ Rusijos grasinimus apie „rimtas pasekmes“ dėl tranzito apribojimų.
„Raginame Rusiją nesiimti jokių priemonių, pažeidžiančių tarptautinę teisę“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo dalies rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą.
Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo praėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.
Rusijos valdžios pareigūnai įspėja Lietuvą dėl rimtų pasekmių, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Kaliningrado sritį.
Dėl praėjusią savaitę įsigaliojusių ribojimų Maskva kaltina tranzito valstybę Lietuvą, tačiau šalies pareigūnai tvirtina tik įgyvendinantys ES paskelbtas sankcijas dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.
Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht vėliau trečiadienį pareiškė, kad dėl susidariusios padėties Vokietija ir jos NATO partnerės siūlo Lietuvai „didžiulę paramą“ – „karius, ginklus“ ir „įrangą“.
„Neatiduosime nė milimetro“ NATO teritorijos, sakė Ch. Lambrecht.
„Tai stiprybė, kurią parodėme pastarosiomis savaitėmis ir kurios (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas tikriausiai nesitikėjo“, – kalbėjo ji.
Vokietija pažadėjo Lietuvoje dislokuoti daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, kuris ribojasi su Rusija.
