Apie kainas Lietuvoje „Žinių radijas“ laidoje pasakoja Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.
Kurie produktai pinga, kurie brangsta, ir kaip keičiasi pirkėjų įpročiai?
A. Vizickas: Tai nereiškia, kad visą laiką taip bus. Viskas keičiasi, pavyzdžiui, bulvių sezonas: nuo senųjų bulvių pereiname prie šviežių, ir dažniausiai būna kainų pasikeitimas. Šviežios bulvės ateina su aukštesnėmis kainomis, tačiau šiemet jos atėjo šiek tiek su mažesne kaina, su daugiau akcijų ir turbūt šiek tiek anksčiau kainos pradėjo stabilizuotis, tai čia kalbame apie bulves.
Kai kalbame apie arbatą, tai arbatoje turime tokį dalyką: yra labai pigios arbatos, kurias turi, pavyzdžiui, didieji prekybos tinklai, bet kai kurie iš jų tai turi, tai neturi. Realiai, kai išvedame vidurkį, pamatome, kad kai tam tikrame prekybos tinkle nėra tų arbatų, vidurkis šiek tiek pakyla.
Kai tą arbatą jie sutvarko, stabilizuoja, kaina atitinkamai grįžta į pradinį etapą, tai čia turbūt yra daugiau techninių dalykų, nes šiaip visa tendencija rodo, kad dauguma maisto produktų, labai daug, iš tikrųjų brangsta – mūsų krepšeliai šoka į trečiąją infliacijos bangą.
Ir nors mums atrodė, kad kainos jau yra aukštos ir nuo tos aukštos bazės rodyti didelius procentus bus sudėtinga, šiandien ta trečioji banga mums rodo, kad metinė infliacija pigiausiame krepšelyje yra 17 proc., o prekinių ženklų – 11 proc., bet net ir prekiniuose ženkluose yra tam tikrų įdomybių.
Kai turėjome tą pirmąją bangą, pokovidinę ir karo, prekiniai ženklai pabrango ir liko aukštesniame lygyje, nežiūrint į tai, kad keitėsi žaliavos, pigo energetika ir panašiai. Jie liko aukštame užfiksuotame lygyje. Tai reiškia, kad prekinių ženklų turėtojai uždirbinėjo ir uždirbo gerokai daugiau negu įprastai, ir dabar ateina momentas, kai jie bando dar aukščiau užfiksuoti tą kainą.
Tai kas per metus labiausiai brango?
A. Vizickas: Taip, tuoj atidarysiu sąrašą, taip bus paprasčiau. Kaip pavyzdys – kava pabrango beveik 80 proc.
Pigiausi obuoliai – 71 proc., pigiausias jogurtas – 52 proc., pigiausia virta dešra – 49 proc., juodasis šokoladas – 48 proc., šaldyta jūrų lydekos filė – 39 proc., pigiausias šokoladas – 35 proc. Saulėgrąžų aliejus, kuris naudojamas labai daugelyje produktų, pabrango 28 proc. – galėčiau vardinti ir vardinti...
Čia kalbame apie pigiausius produktus, pigiausią krepšelį?
A. Vizickas: Čia yra ir pigiausi produktai, ir prekiniai ženklai, jie tiesiog rodo šiek tiek skirtingas pozicijas. Pavyzdžiui, pigiausia kava pas mus pabrango beveik 80 proc. Tuo tarpu „Jacobs“ kava, kadangi ji ir anksčiau buvo pakilusi, jos dabartinis augimas yra 12,5 proc.
Vėlgi, reikia turėti omenyje, kad tam tikri pasvyravimai yra būtent prekiniuose ženkluose. Jie veikia kaip karuselė: viename prekybos tinkle akcija, kitame – aukštos kainos, po to jie pasikeičia vietomis. Kadangi yra galbūt keturi prekybos tinklai, kurie yra prekinių ženklų atstovai – „Maxima“, „Norfa“, „Iki“, „Rimi“ – pas juos tos akcijos keičiasi kas savaitę. Tai turbūt toks labai nesudėtingas paaiškinimas, kas pas mus vyksta su prekinių ženklų kainodara.
Vienas siūlymų yra iš Žemės ūkio ministerijos: planuojama kurti platformą, kurioje vartotojai galėtų lyginti būtiniausių prekių krepšelio ir įvairių produktų kainas skirtingose parduotuvėse. Kaip vertinate tokios platformos kūrimą, ar ministerijai reikėtų įsitraukti į tokių dalykų kūrimą?
A. Vizickas: Sakyčiau, panašių programėlių yra trūkumas, nes ten palyginimų mažai. Mes bandome realizuoti būtent tokią idėją, kai žmogus, palyginęs kainas ir, pavyzdžiui, neradęs kokio nors pasiūlymo, iškart galėtų jį pridėti, tačiau yra keletas „už“ ir „prieš“.
Mes esame už tai, kad būtų kuo daugiau skaidrumo. Čia visų pirma ministerija galėtų prisidėti ne kurdama programėlę, o įpareigodama prekybininkus skelbti kainas viešai. Užuot varinėjus mus į parduotuves su bananų akcijomis, mes galėtume žinoti, kokios kainos yra tiems produktams, kurie mus domina.
Šioje vietoje tai būtų didelė pažanga link skaidrumo ir net atsakingo konkuravimo, nes tada jau galima iš tikrųjų pasirinkti. Jeigu kalbame apie programėlę, kuri skirta lyginti ribotą kiekį prekių, tai tokių variantų jau yra daug ir jie kol kas neveiksmingi. Vienas dalykas – ir lyginimai yra pagal keistas metodikas, išvedami kažkokie vidurkiai ir panašiai.
Jų aktualumas taip pat abejotinas: jeigu prekybos tinklai daro akcijas kartą per savaitę, o tu turi mėnesio pradžios kainas, tai aktualumo nebėra, jis tampa juokingas. Tad visų pirma, nuo ko reikėtų, kad mūsų valdžios atstovai pamąstytų, tai įvesti tam tikrą skaidrumą kainose.
Be abejo, kitas variantas galėtų būti būtent agregavimas, patogus palyginimas – mes visą laiką apie tai kalbėjome, o jau po to galima eiti prie kito dalyko: analizuoti ir matyti, kur yra skauduliai. Ar trūksta konkurencijos, ar užspaustas smulkusis verslas?
Galbūt ūkininkai negali realizuoti savo produkcijos taip, kad būtų kuo trumpesnė grandinė ir kuo mažiau prisidėtų tarpininkų. Galbūt kai kuriose vietose reikia pamąstyti ir apie kainų reguliavimą arba, tarkime, invaziją užpirkimais ir po to paleidimu į rinką. Įvairių priemonių gali būti.
Grįžtant dar šiek tiek prie kainų, apie degalus norėčiau dar užsiminti. Ar tikrai tranzitu važiuojant sunkvežimiams jau neverta Lietuvoje degalų užsipilti?
A. Vizickas: Žinokite, situacija irgi dviprasmiška, mes ją kartais žiūrinėjame, ir jeigu piltis mūsų tuose didžiuosiuose tinkluose, degalinėse, tai tikrai neapsimoka, geriau jau įsipilti Lenkijoje.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
