Į minėtą laišką, anot organizacijos, „Vilnius Outlet“ neatsakė. Žiniasklaidai įmonė komentavo, kad už triušių eksponavimo sąlygas buvo atsakingi renginių organizavimo paslaugą teikiantys asmenys. Pastarųjų manymu triušiai laikyti tinkamai, o stresą patyrė dėl nederamo lankytojų, kurie gąsdino triušius, elgesio. Kaip skelbiama žiniasklaidos priemonėse, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl šios parodos jau pradėjo patikrinimą.
Žemiau pateikiame neredaguotą „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pranešimą spaudai.
Nepaisant neigiamos reakcijos, „Vilnius Outlet“ sausio mėnesį organizavo ne tik triušių, bet ir jūros kiaulyčių bei kačių parodas. Kodėl tokios „parodos“ yra nesuderinamos su gyvūnų gerove? Ir ką galėtume padaryti kiekvienas, kad verslai išnaudoti gyvūnų – nebesiryžtų?
Už gyvūnams daromą žalą – niekas neatsako
„Vilnius Outlet“ triušių parodoje eksponuoti gyvūnai toli gražu neatrodė taip, kaip skelbta parodos reklamoje. Lankytojus šokiravo tai, kad narvai gyvūnams buvo per ankšti, triušiams stigo vandens, kai kurie atrodė leisgyviai. Gyvūnai patyrė stresą, kai lankytojai bandė juos paliesti, glostyti.
Gyvūnų gerovės organizacijos pažymi, kad prekybos centruose gyvūnų parodos neturėtų būti organizuojamos dėl daugelio priežasčių. Triušiai, jūrų kiaulytės, katės yra protingi gyvūnai, kuriems nelaisvėje reikia ypatingo dėmesio (maitinimas, girdymas, oro temperatūra, triukšmo lygis, narvų valymas, socializacija), kas yra neįmanoma mažuose ekspoziciniuose narvuose, įrengtuose prekybos centruose.
„Problema ta, kad tokių renginių niekas nereglamentuoja. Nėra nurodyta, kiek gyvūnas gali būti ekspozicijoje, kokios turi būti eksponavimo sąlygos bei koks atstumas nuo lankytojų užtikrintas. Taip pat nėra aišku, kas atsako už tai, kad gyvūnui nebūtų keliamas stresas“ – teigia organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) gyvūnų elgsenos specialistė, LSMU VA GMF Mitybos katedros dėstytoja Ugnė Nedzinskaitė.
Anot specialistės, norint populiarinti tam tikrą gyvūnų rūšį ar veislę, tai reikėtų daryti atsirenkant tikslines grupes bei šviečiant visuomenę: „Svarbu edukuoti visuomenę apie tai, kokios gyvūnų laikymo sąlygos, kokie yra jų poreikiai, o ne tuos gyvūnus kaip kokius negyvus daiktus išdėlioti prekybos centre be tinkamos jų priežiūros ir paaiškinimų kaip su jais negalima elgtis.“
U. Nedzinskaitės nuomone, gyvūnams tikrai ne vieta prekybos centro koridoriuose, kur praeina didžiulės masės žmonių. Taip pat, kad ir kur gyvūnai būtų eksponuojami, vis tiek tam tikros gerovės normos, ķaip galimybė gyvūnui pasislėpti, turi būti užtikrintos. Eksponavimas per mažame narve kuria klaidinantį įspūdį, kad gyvūnui tokių sąlygų ir užtenka.
Prekybos centruose net žmogui ne visada komfortabilu dėl šurmulio, muzikos, žmonių srautų, oro temperatūros. Tik žmogus gali apsisukti ir išeiti, o gyvūnas turi likti bei „linksminti“ lankytojus, būti jų liečiamas, baksnojamas, fotografuojamas.
Smerkiama ir tarptautiniu mastu
Širdį gniaužiantys gyvūnų eksponavimo prekybos centruose vaizdai žmonėms kelia pyktį ir tarptautinėje erdvėje. Šiame kontekste dažnai minima Kinija, kurioje eksponuoti gyvūnus prekybos centre siekiant pritraukti daugiau lankytojų – įprasta. Plačiai nuskambėjo baltosios meškos vardu Pizza istorija. Meška buvo įkalinta ankštame visą parą veikiančio Kinijos prekybos centro akvariume, kur neturėjo jokios galimybės pasislėpti nuo įkyraus lankytojų dėmesio, triukšmo ir intensyvaus apšvietimo. Žmonės, internete išvydę gyvūno nuotraukas ir filmuotus vaizdus, prekybos centre eksponuotą gyvūną praminė „liūdniausia pasaulyje baltąja meška“.
Pizza neberodė tiek daug stresuotam gyvūnui būdingų požymių tik tada, kai iš prekybos centro grįžo į savo gimimo vietą – akvariumą Kinijos Tianjin mieste, kur susitiko su savo mama.
Kinijoje dėl teisinio reglamentavimo spragų yra daugybė su gyvūnų gerove susijusių problemų. Tuo tarpu Lietuvoje, nors ir yra priimti gyvūnų gerovę turintys užtikrinantys įstatymai, prekybos centruose smulkieji gyvūnai (katės, žiurkėnai, triušiai) vis dar tampa eksponatais.
Gyvūnai naudojami ir reklamose
Gyvūnai dažnai atsiduria ant įvairių reklamų, nes žmonėms kelia teigiamas emocijas, tokios reklamos yra pastebimos ir dažnu atveju – paveikios. Visgi ne visomis reklamomis, kuriose vaizduojami gyvūnai, yra skatinamas teigiamas visuomenės požiūris ir pagarba gyvūnų gerovei. Pavyzdžiui, Vilniuje esantis „Zoopark Vilnius“ kviečia į Valentino dienos proga organizuojamą „keršto“ vakarienę. Savo socialinio tinklo Facebook paskyroje įmonė siūlo komentuoti buvusios antros pusės vardą, kuriuo pavadintas tarakonas bus sušertas surikatoms. Po įrašu komentare „Zoopark Vilnius“ pažymi, kad Facebook bus galima stebėti šios „vakarienės“ tiesioginę transliaciją.
„Tokia reklama, mano manymu, visų pirma, yra neskoninga ir neetiška. Pasigendama pagarbos visai mus supančiai aplinkai“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Daliai verslo įmonių socialinė atsakomybė – svetima
Nors atrodytų, kad gyvenant XXI a., yra užtektinai būdų, kaip į prekybos centrus pritraukti daugiau lankytojų etiškomis priemonėmis, matyti, kad idėjų pristinga ir prekybos centruose imamasi eksponuoti išsigandusius, ankštuose narvuose laikomus gyvūnus, platinamos nepriimtinos reklamos.
Įvairios organizacijos, prieglaudos, gyvūnų gerovei neabejingi pavieniai asmenys deda didžiules pastangas, aukoja savo laiką ir pinigus gelbėdami netinkamomis sąlygomis laikomus ir skriaudžiamus gyvūnus. Tuo tarpu neatsakingi verslai, vietoje to, kad prisidėtų prie geresnių sąlygų gyvūnams sudarymo, bešeimininkių, skriaudžiamų gyvūnų globos, visuomenės švietimo, patys imasi juos išnaudoti. Tai rodo didelę nepagarbą tiek gyvūnų gerovei, tiek ir visiems iš savo asmeninių resursų gyvūnams bandantiems padėti ir dėl jų gerovės pinigus aukojantiems žmonėms.
Gyvūnus išnaudojantys verslai rizikuoja savo pačių reputacija, kuri šiandien yra vienas svarbiausių sėkmingo verslo elementų. Pastebima, kad verslo įmonės, kurios rodo lyderystę sprendžiant įvairias visuomenės problemas, yra vertinamos kur kas palankiau, susilaukia teigiamų visuomenės reakcijų.
„Žmonės vis dažniau atsigręžia į vertybes ir nori pirkti prekes ar naudotis paslaugomis tų verslų, kurie yra tvarūs, socialiai atsakingi, turi puikią reputaciją. Socialinės atsakomybės potencialas Lietuvoje vis dar nėra pilnai išnaudojamas, trūksta verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, bendrų projektų, ypač gyvūnų gerovės srityje“ – pastebi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
„Vilnius Outlet“ triušių parodą organizavo ir 2022 m. Jau tada GGI sulaukė šūsnio gyvūnų gerovei neabejingų gyventojų žinučių, kuriose piktintasi neatsakingo verslo organizuojamais renginiais bei prašoma pagalbos juos sustabdant. Praėjo metai, o situacija – nepasikeitė, triušiai buvo vėl eksponuoti labai panašiomis sąlygomis.
Ką galima padaryti, kad gyvūnai į tokias parodas nebepakliūtų?
Geriausia prevencija – sąmoningumas
Problema yra ir tame, kad lankytojai į gyvūnų parodas prekybos centruose eina. Tai rodo, kad vis dar trūksta supratimo, kad tokia „pramoga“ gyvūnams sukelia kančią ir yra su jų gerove nesuderinama.
Verslininkams gyvūnų eksponavimas prekybos centruose padeda pritraukti lankytojų. Tuo tarpu vartotojams tai yra nemokama pramoga, nes lankytis jose – nieko nekainuoja. O už visa tai sumokama gyvūnų kančios sąskaita. Gyvūnai paverčiami gyvais eksponatais, kuriuos lankytojai, nepaisant jų išgąsčio, bando paliesti, fotografuoja taip sukeldami didžiulį stresą. Todėl gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos šviečia visuomenę ir prašo tokiose parodose nesilankyti.
„Džiugu, kad dalis visuomenės geba atskirti grūdus nuo pelų ir tokius verslus ne tik boikotuoja, bet ir netyli, dalijasi skriaudžiamų gyvūnų nuotraukomis, šviečia aplinkinius“ – situaciją komentuoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Visgi, anot GGI vadovės, tam, kad gyvūnai nepatektų į prekybos centrus ir tokios parodos apskritai nebūtų organizuojamos, reikalingas didesnis visuomenės susitelkimas.
„Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus, remdamas verslus, kurie neatsižvelgia į gyvūnų gerovę, netiesiogiai prisideda prie gyvūnų išnaudojimo. Todėl čia yra tas atvejis, kai taip vadinama „cancel“ kultūra yra skatintina. Vartotojų priimtas sprendimas nefinansuoti gyvūnus išnaudojančių verslų yra pažangios visuomenės ženklas ir geriausia gyvūnų gerovės pažeidimų prevencija“ – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
