Socialiniame tinkle „Facebook“ moteris pasidalino nuotraukomis, kuriose matomos į jos pašto dėžutę įdėtos skrajutės apie neva skiepų sukeliamą žalą vaisingumui ir gamtos pasirūpinimu natūralia žmogaus apsauga nuo užkrečiamų ligų per įgimtą imunitetą, „kurį būtent vakcinos labiausiai ir suardo“.
„Apmaudu, kad gaunu dezinformaciją“, – piktinosi moteris.
Vienoje skrajutės pusėje matomas Seimo nario Dainiaus Kepenio komentaras.
„Natūralaus imuniteto ir sveikos gyvensenos puoselėtojas Dainius Kepenis:
Vienpusė kova su Covid tik skiepų pagalba akivaizdžiai rodo komercinį pobūdį. Visuotinai žinoma, kad gamta pasirūpino žmogaus apsauga nuo užkrečiamų ligų per natūralų – įgimtą imunitetą, kurį būtent vakcinos labiausiai ir suardo. Kasdienis kontaktas su natūraliais gamtos faktoriais per orą, vandenį, maistą, kitas formas yra pats efektyviausias atsparumo įgavimo būdas , kurį kiekvienas gali „užsidirbti”.
Keista, kad Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo mokslo ir sporto ministerijos veikėjai apie natūralaus imuniteto stiprinimą ne tik nekalba, bet dar jį neigia.
Netikėtai dingo gripas, kurį visuotinu pritarimu galėjome įveikti grūdindamiesi ir kitaip stiprindami imunitetą, o vakcinas rekomenduodavo nesirūpinantiems. Prapuolė gripas – nebeliko ir natūralaus imuniteto – tik dirbtinis per vakcinavimą! Kas gali paneigti, kad tai ne suokalbis? Didysis – multimilijardinis pasaulinės mafijos Covid biznio projektas…“, – cituojami D. Kepenio žodžiai.
Po moters pasidalintomis nuotraukomis komentatoriai teigia, kad tokie patys lapeliai buvo dalinami ir vykusio „Šeimos gynimo maršo“ metu.
Naujienų portalo tv3.lt pakalbintas Seimo narys D. Kepenis tikina, kad lapelių dalinimas nėra jo iniciatyva, ji – visuomenininkų.
„Mane pakalbino, aš – atsakiau. Tačiau žodžiai nėra iškraipyti, jie yra mano“, – patvirtino D. Kepenis.
Skrajutės – visiška dezinformacija
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis sako, kad pateiktos Seimo nario įžvalgos yra dezinformacija, kuri nepagrįsta jokiais patikimais šaltiniais.
„Valstybės politika yra paskiepyti Lietuvos žmones ir paskiepyti juos saugiomis, Europos Sąjungos užregistruotomis vakcinomis tam, kad galėtume suvaldyti pandemiją, kad galėtume suvaldyti infekciją“, – priduria jis.
Anksčiau paminėtas teiginys: „Vienpusė kova su Covid tik skiepų pagalba akivaizdžiai rodo komercinį pobūdį. Visuotinai žinoma, kad gamta pasirūpino žmogaus apsauga nuo užkrečiamų ligų per natūralų – įgimtą imunitetą, kurį būtent vakcinos labiausiai ir suardo“, anot profesoriaus, yra visiškai klaidingas.
„Visiškai klaidingas ta prasme, kad tai yra epideminio proceso sudėtinės dalies ir visiškos klasikos teorija. Infekcijos atžvilgiu akivaizdu, kad šia kryptimi nebuvo pasiekti rezultatai todėl, kad virusas išplito visame pasaulyje.
Plitimo kelių kontrolė buvo ta, kurią pasaulis rėmėsi iki 2020 metų gruodžio mėnesio. Tuomet buvo išnaudotos visos priemonės – karantinas, dezinfekcija, kaukės, buvo uždarytos įmonės, ribojami kontaktai.
Bet tuomet mes matėme mirusiųjų skaičius, skaičių liekamuosius reiškinius po tokio natūralaus „valdymo“. Toks ir yra tas ėjimas natūraliu būdu“, – pasakoja V. Usonis.
„Skiepai yra tų žmonių problema, kurie nesirūpina imunitetu“
D. Kepenio bando aiškinti savo teorijas, kad kova vakcinomis prieš koronavirusą esą yra neefektyvi, todėl privaloma stiprinti savo imunitetą: „Skiepai yra specialaus imuniteto įgavimo būdas ir juo tegul rūpinasi tie, kas ir nori tuo rūpintis“.
„Mano pavyzdys tik įrodo, kad reikia rūpintis imunitetu, nes jis pasitvirtino. Aš visą laiką sakiau, kad rūpinuosi savo imunitetu, taip pat kaip ir tūkstančiai mano mokinių.
Aš beveik be simptomų prasirgau ir buvau saviizoliacijoje, nors jokių sunkumų dėl infekcijos ir neturėjau. Žymiai paprasčiau mums visiems susidurti su ta liga natūraliu būdu ir ją įveikti imuniteto pagalba“, – aiškina Seimo narys.
Paklaustas, ar jis neigia skiepų efektyvumą, patikino, kad skiepų neneigia, tačiau pats propaguoja tik natūralų imunitetą: „O skiepai yra tų žmonių problema, kurie nesirūpina imunitetu.
Skiepai gerai tiems žmonėms, kurie jais tiki ir nepripažįsta natūralaus imuniteto. Šiuo atveju aš sutinku, kad skiepai, kaip psichologinės ramybės priemonė, yra labai svarbi“, – dėsto D. Kepenis.
Abejojantiems vakcinų poveikiu V. Usonis siūlo atkreipti dėmesį į istorinius faktus: „Raupai buvo likviduoti, tymai buvo suvaldyti, stabligė ir daug kitų ligų“.
„Reiktų paklausti, kokiu pagrindu ta informacija yra skleidžiama. Visi nepageidaujami povakcininiai reiškiniai yra sistema registravimo, valstybinė sistema tiek Lietuvoje, tiek tarptautinė.
Šitos sistemos, mano žiniomis, tokio nepageidaujamo poveikio kaip nevaisingumas neregistruoja. Tai įdomu, kokiu pagrindu yra šie reiškiniai platinami?“, – svarsto profesorius.
Tikina apie skiepų žalą vaisingumui
Antrojoje skrajutės pusėje, kaip teigiama, dalinamasi klinikinės mokslininkės, embriologės Aušros Blažėnienės pastebėjimais. Profesorius V. Usonis pabrėžia, kad tai taip pat yra dezinformacija, „kurios tikslas yra paveikti valstybės vykdomą programą“.
„S spyglio baltymas naudojamas šiuose preparatuose arba kitaip Sincitinas, natūraliai tam tikrais momentais yra gaminamas ir mūsų organizmo ląstelių. Tai baltymas atsakingas už ląstelių susijungimą. Jis tiesiogiai rišasi su AKF-2 fermento receptoriumi, kuris yra dominuojantis tiek vyrų, tiek moterų vaisingume.
Be to, dėl didelio panašumo tarp natūralaus Sincitino ir S spyglio baltymo Sincitino, bei inicijavus perteklinę S spyglio baltymo gamybą ir privertus organizmo ląsteles gaminti didelį kiekį antikūnų prieš šį baltymą, neatmetama galimybė, kad antikūnai gaminsis ir prieš natūralų Sincitiną bei neutralizuos jį, kas akivaizdžiai pažeis ląstelių susijungimą apvaisinimo metu arba embriono implantacijos metu, taip pat gali prisidėti prie preeklamsijos atvejų didėjimo, bei paskatins persileidimų tikimybę“, – rašoma skrajutėje.
V. Usonio teigimu, reiktų paklausti A. Blažėnienės, kokiu pagrindu tokia informacija yra skleidžiama.
„Visi nepageidaujami povakcininiai reiškiniai yra sistema registravimo, valstybinė sistema tiek Lietuvoje, tiek tarptautinė. Šitos sistemos, mano žiniomis, tokio nepageidaujamo poveikio kaip nevaisingumas neregistruoja. Tai įdomu, kokiu pagrindu yra šie reiškiniai platinami?“, – svarsto jis.
Cituojant mokslininką privaloma dokumente nurodyti tikslią nuorodą į citatą, nes pareigų parašymas reikšmės neturi.
„Mūsų laikais galima atsidaryti bet kurią duomenų bazę ir pamatyti bet kurį straipsnį. Turi būti konkreti nuoroda, kad skaitytojas galėtų pažiūrėti, kas tai per mokslininkas, koks tai buvo darbas, kokia metodika to.
Šiandien yra visa sistema, kaip yra vertinamos mokslinės publikacijos, jų patikimumas. Parašymas „klinikinė mokslininkė“ absoliučiai nieko nereiškia“, – patvirtina V. Usonis.
Šiuo metu Lietuvoje paskiepyta 1,2 mln. asmenų – 44.4 proc. šalies gyventojų.
