„Raseiniuose situacija yra bloga. Nuo penktadienio planuojama skelbti karantiną – tai reiškia, kad kitomis priemonėmis viruso plitimas yra nesuvaldomas. Raseiniuose jau senokai yra taikomi judėjimo ir kiti apribojimai, bet, matyt, to nepakanka. Kito kelio nėra – kaip įvesti dar griežtesnius karantininius apribojimus“, – tv3.lt teigia infektologas, medicinos mokslų daktaras, prof. V. Usonis.
„Virusas yra paplitęs po visą Lietuvą“
Profesorius pažymi, kad yra labai blogai, kai žmonės nesutinka testuotis, bet vien jų kaltinti negalima.
„Reiškia, nesugebėjome tinkamai iškomunikuoti testavimo svarbos. Dabar negalime jų labai kaltinti, nes jie nėra epidemiologai, infekcinių ligų specialistai – žmonės tiesiog gyvena savo gyvenimą. Žinoma, testavimo procedūra taip pat nėra maloni, bet kito kelio nėra, nes reikia atsekti kontaktus.
Virusas yra paplitęs po visą Lietuvą. Ir bet kur jis gali išplisti, jei tam susidarys tinkamos sąlygos. Taip ir atsitiko Nemenčinėje, Radviliškyje ir dabar Raseiniuose. Jei židinys tinkamai nėra užkardomas – tai jis rusena ir plečiasi toliau. O neištirti žmonės kelia pavojų visuomenei“, – sako V. Usonis.
Kur yra balansas tarp asmens norų ar nenorų ir visuomenės interesų?
Profesorius pažymi, kad vienas infekuotas žmogus gali užkrėsti daug imlių žmonių. Būtini tyrimai, kad epidemiologai galėtų viską išsiaiškinti.
„Kaip ir visur gyvenime, taip ir čia reikia kompromiso. Jei žmogus sėdi namuose, tai aišku, kad neištempsi to žmogaus ir per prievartą nieko nepadarysi. Jei tai liečia tik vieną asmenį ir jo gyvenimą – ta turime gerbti jo norus ir interesus. Tačiau reikia žiūrėti ir į kitas priemones. Ar gali žmogus dirbti darbus, jei atsisako daryti testus?
Pažiūrėkime, kaip Kinija susitvarkė. Ten, kur griežčiau formuluojami reikalavimai – griežčiau jie ir vykdomi, o drausmės daugiau. Galima diskutuoti iš žmogaus teisių, demokratijos ir vertybių pusės – ar tai gerai, ar blogai, – bet iš epidemiologinės pusės – tai yra gerai, kai galime užtikrinti tas priemones, kad užkratas neplistų“, – sako V. Usonis.
Pasak profesoriaus, epidemijos proceso yra 3 svarbiausios grandys: infekcijos šaltinis – plitimo keliai – imli visuomenė.
„Infekcijos šaltinio nesuvaldėme pasaulio bendruomenėje Kinijoje ir virusas pasklido po visą pasaulį. Virusas dabar pasklidęs ir po visą Lietuvą. Imliai visuomenei yra svarbus vakcinų skiepijimas, bet vakcinų dar nėra ir kol kas turėsime palaukti.
Todėl lieka viena kryptis – tai plitimo kelių kontrolė. Žmonėms viruso plitimo kontrolė sukelia daug nepatogumų: reikia dėvėti kaukes, plauti rankas, laikytis socialinės distancijos, ribojami renginiai, vyksta diskusijos dėl restoranų ir barų, daug kitų apribojimų.
Tie ribojimai žmonėms nėra patogūs, bet turime ieškoti balanso – ko galime atsisakyti gyvenime, kad užtikrintume mūsų saugumą. Raseinių pavyzdys rodo, kad tas balansas kažkur buvo pažeistas ir žmonės kažkur sau leido daugiau laisvės“, – teigia V. Usonis.
Profesorius prisiminė ir karantino istoriją. Jau 400 metai, kaip yra žinoma ši priemonė. Juodojo maro pandemijos metu XIV-XV amžiuje Viduržemio jūros uostose karantinas truko 40 dienų.
„Tai yra sena ir labai veiksminga priemonė, bet ji ypatingai pažeidžia visuomenės normalų gyvenimą. Atrodo, kad jau tą visi išmokome per didįjį Lietuvos karantiną pavasarį.
Tai kas dabar vyksta Lietuvoje – tai nėra mums jau nežinomas dalykas, bet deja, infekcijos nepavyksta suvaldyti taip, kaip mums norėtųsi suvaldyti“, – sako V. Usonis.
Rezultatą davė griežtas karantinas pavasarį
Gegužės mėnesį labai džiaugėmės, kad susirgimų skaičius sumažėjo. Profesorius svarsto, ką mes padarėme, kad susirgimų skaičius sumažėjo.
„Vakcinos neturim ir neturėjome. Užkratas galbūt buvo išplitęs daugiau didžiuosiuose miestuose, kur buvo didesnis judėjimas. Bet rezultatą davė griežtas karantinas – tai vienintelis paaiškinimas.
Dabar matome, kad žmonės atsipalaidavo, tai matome, apie ką kalbėjome ir birželio mėnesį. Nieko naujo nėra, kitų profilaktikos priemonių nėra, vakcinos nėra – tai reiškia, kad turime išlaikyti griežtą plitimo kelių ribojimų lygį.
Žmonės jau pavargo nuo visų perspėjimų, galbūt ir apsiprato, galbūt lėmė ir diskusijos, kad ne tokia baisi ta liga. Jau vasarą epidemiologai prognozavo, kad tas atsipalaidavimas gali būti labai grėsmingas.
Tik mes visi kalbėjome, kad tai gali būti labiau spalio pabaigoje, lapkričio ar gruodžio mėnesiais, kai dėl gamtinių sąlygų žmonės daugiau būna uždarose patalpose, bet matome, kad tai nutiko anksčiau“, – sako profesorius.
Viruso pikas – sausį ar vasarį?
Pasiteiravus, kada galime tikėtis Covid-19 piko Lietuvoje, V. Usonis teigė, kad sunku prognozuoti. Bet prisiminė kitų koronavirusų sezoniškumą ir svarstė apie sausio bei vasario mėnesius.
„Niekur pasaulyje nėra dar buvę pilno metų ciklo. Prisiminkime, kad pirmą kartą virusas buvo izoliuotas gruodžio mėnesį Kinijoje. Nuo sausio mėnesio prasidėjo didelės bėdos.
Kalbant apie kitų nei SARS-2 koronavirusų sezoniškumą žinoma, kad jų pikas yra sausio ir vasario mėnesiais. Nuo spalio pabaigos prasideda kilimas, o sausio ir vasario mėnesiais būna pikas. Po to iki balandžio ir gegužės mėnesio eina atoslūgis.
Tai yra tokios teorinės prielaidos, nors SARS-2 koronavirusas yra kitoks nei kiti koronavirusai šeimoje, bet žiūrėsime, ar tos prognozės atitiks realų gyvenimą“, – svarsto V. Usonis.
Skvernelis: „Būsime priversti žengti kitą žingsnį“
S. Skvernelis piktinosi, kad Raseinių mobilusis koronaviruso patikros punktas yra pustuštis ir ragino Raseinių rajono savivaldybę skatinti gyventojus testuotis. Priešingu atveju, Vyriausybė gali apriboti judėjimą iš ir į savivaldybę.
„Kol yra toks vengimas, nenoras, nesupratimas, arba dezinformacijos skleidimas ir mes, nežinodami situacijos realiai, kokia ji yra Raseinių savivaldybės teritorijoje, būsime priversti žengti kitą žingsnį – uždaryti savivaldybę ir riboti susisiekimą į ir iš.
To tikrai nesinori daryti, geriau turėti tuos skaičius, kurie yra realūs, jeigu jie ir bus didesni, nei bandyti vengti, nesitikrinti ir sergant arba nešiojant besimptomiais atvejais platinti toliau virusą, judant po Lietuvos teritoriją šalies mastu. {...} yra galimybės, o testavimo punktas yra pustuštis – reikia prasitestuoti ir atlikti procedūras, kurios numatytos“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį ragino S. Skvernelis.
„Rizika yra labai didelė, kad iš to regiono užkratas plis ir į kitas vietas. Tikrai yra geriau imtis griežtesnių priemonių. {...} Nusiraminimui pagrindo ten kol kas deja nėra“, – Vyriausybės posėdyje teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Toje situacijoje (Raseiniuose – aut. past.) žmonės pirmiausia turi tirtis, nes mes žinome faktus, kad jie neina tirtis. Lokalizavus situaciją, padarius lokalų karantiną toje vietoje, bet jei žmonės nesitirs, tokiu atveju mes neturėsime galimybės pilnai tos situacijos suvaldyti“, – „Žinių radijo“ laidoje ketvirtadienį sakė Ramūnas Karbauskis.
Razmuvienė: Raseinių rajono gyventojai vengia tirtis
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje taip pat teigė, kad Raseinių gyventojai vengia tirtis.
„Dalis iš karto paskambino, atsakė, kad jie nevyks tirtis, nenurodydami priežasties, kiti tiesiog neatvyko išsitirti.
Antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį (tyrimams – aut past.) buvo skirta 870 vietų ir iš jų 63 proc. yra laisvų vietų – 548 vietos, į kurias niekas nenori ateiti išsitirti. Jeigu tokia situacija bus ir toliau, žmonės labai vangiai, nenoriai kreips dėmesį į svarbų dalyką kaip tyrimai, situacija gali blogėti ir gali prireikti ir žymiai griežtesnių ribojimų“, – įspėjo NVSC atstovė.
Pamatykite, kaip atliekamas COVID-19 tyrimas:
