Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės.
Susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos gairių 2018 metų rugsėjį pasirašė šešių parlamentinių partijų pirmininkai, prie jo prisijungti atsisakė socialdemokratai. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina įgyvendinti susitarimą.
Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pirmą kartą pasiekė NATO sutartą 2 proc. nuo BVP rodiklį – krašto apsaugos finansavimas turėtų sudaryti 2,03 proc. BVP.
Lapkričio 8-16 dienomis buvo apklausta tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų.
REKLAMA
