Paruošto projektu numatoma tvarka, kad papildoma COVID-19 vakcinos doze pasiskiepyti galės inkstų galutinės stadijos lėtine inkstų liga sergantys pacientai, kuriems taikoma nuolatinė pakaitinė inkstų terapija (hemodializė ar peritoninė dializė).
Papildoma dozė taip pat bus skiriama sergantiesiems kraujo ligomis, kuriems taikomas kraujo ligos ar jos komplikacijos gydymas arba toks gydymas baigtas ne seniau kaip prieš 24 mėn. arba aktyviai stebimi dėl kraujo ligos.
Revakcinacija numatoma ir asmenims, kuriems atliktos organų arba kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos.
Skiepytis galima ne anksčiau, nei praėjo 180 dienų
Šiems asmenims bus sudaryta galimybė pasiskiepyti trečiąja arba, kai COVID-19 vakcinos charakteristikų santraukoje nurodytoje skiepijimo schemoje numatytas skiepijimas viena doze, antrąja (sustiprinančiąja) COVID-19 vakcinos doze.
Numatoma, kad nurodyti asmenys sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze vakcinuojami ne anksčiau kaip po 180 dienų nuo antrosios arba pirmosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos.
„Šiandien įsakymo projektas yra teikiamas pastaboms. Jei jų nebus sulaukta, po kelių parų jis ir bus pasirašomas ir pradės galioti“, – portalą tv3.lt informavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta.
Daliai pacientų nesusidarė imunitetas
Portalas tv3.lt primena, kad Santaros klinikų centre atlikus didelio masto mokslinį tyrimą nustatyta, kad po vakcinacijos prieš SARS-CoV-2 penktadaliui kraujo ligomis sergančių pacientų imunitetas nesusidarė. Santaros klinikų ir Kauno klinikų tyrimai rodo, kad imunitetas nesusidarė 74 proc. pacientų po inkstų transplantacijos bei 10 proc. hemodializuojamų pacientų.
Pasak Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Aušros Degutytės, šiems pacientams, o taip pat ir nemažai daliai kitų asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis, kontaktavus su nevakcinuotu infekuotu asmeniu gresia susirgti sunkia COVID-19 ligos forma: „Norėtume pabrėžti, kad būtent asmens sveikatos priežiūros bei globos ir slaugos įstaigose trečiosios bangos metu susidarydavo didžiausi COVID-19 židiniai. Ši rizika išlieka, ypač lengviau plintant viruso delta padermei“.
Pažymima, kad iki šiol vakcinacija trimis COVID-19 vakcinos dozėmis nebuvo reglamentuota.
„Turimi statistiniai duomenys rodo, kad imunosupresinių pacientų užsikrėtimo COVID liga (koronaviruso infekcija), sunkios ligos ir mirties rizika ženkliai didesnė, nei bendrojoje populiacijoje (Transplantuotiems pacientams užsikrėtimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), sunkios ligos eigos ir mirties rizika 3 – 10 kartų viršija bendros populiacijos riziką“, – pažymima įsakymo projekto aiškinamajame rašte.
Leis „miksuoti“ vakcinas
Pakeitimai laukia ir dėl leidimo „miksuoti“ vakcinas dar renkantis ir antrąją skiepo dozę.
„Iki šiol galiojusios COVID-19 vakcinacijos ligos nuostatos numatė prievolę pirmajai ir antrajai skiepo dozėms naudoti tik to paties gamintojo COVID-19 vakcinas. Atsižvelgiant į Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje atliktų heterologinės vakcinacijos tyrimų rezultatus ir pateiktus argumentus, protokoliniu darbo grupės (...) sprendimu pritarta skirtingų vakcinų maišymui pirmai ir antrai dozei“, – dėstoma aiškinamajame rašte.
Skiepijant farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ COVID-19 vakcina „Vaxzevria“ ir farmacijos kompanijos „BioNTech & Pfizer“ COVID-19 vakcina „Comirnaty“ pirmajai skiepo dozei gali būti naudojama „Vaxzevria“, o antrajai – „Comirnaty“ COVID-19 vakcina arba atvirkščiai.
Šiame punkte nurodytu atveju tarp skiepijimo pirmąja ir antrąja atitinkamos COVID-19 vakcinos doze turi praeiti ne mažiau kaip 56 ir ne daugiau kaip 84 dienos.
„Jei, skiepijant šiame punkte nurodyta tvarka, antroji COVID-19 vakcinos dozė kita šiame punkte nurodyta COVID-19 vakcina, nei skiepijant pirmąja doze, negali būti skiepijama šiame punkte nurodytu laiku, ji skiepijama artimiausiu įmanomu laiku po šiame punkte nurodyto termino pabaigos“, – nurodoma įsakymo projekte.
Tuo metu jei po skiepijimo pirmąja „Vaxzevria“ arba „Comirnaty“ vakcinos doze pasireiškia sunkios nepageidaujamos reakcijos, dėl vienos ar kitos vakcinos antrajai skiepo dozei parinkimo rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju.
Portalas tv3.lt primena, kad tokia vakcinų miksavimo praktiką kitos šalys taikė ir anksčiau. Ypač tai aktualu tapo po to, kai dalis šalių apribojo „AstraZeneca“ vakcinos („Vaxzevria“) naudojimą tam tikros amžiaus grupėms ar jos išvis atsisakė.
Spręs ir dėl kitų grupių revakcinacijos
Kaip teigė A. Šuksta, taip pat neatmetama galimybė, kad ateityje trečią COVID-19 skiepo dozę galėtų gauti daugiau žmonių – senyvo amžiaus asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis.
„Galvojama įtraukti ir daugiau asmenų grupių. Bet pozicija yra nepakitusi – šiuo metu laukiame mokslinių tyrimų ir iš gamintojų, Europos vaistų agentūros, Europos Komisijos rekomendacijų. Jeigu jų nesulauksime, gali būti priimti ir nacionaliniai sprendimai. Jei reikės, tą ir darysime“, – informavo ministro patarėja.
Ji kartu patvirtino, kad, kaip žadėta, šiems sprendimams priimti vyksta atitinkamų grupių antikūnų ištyrimas.
„Tai jau yra daroma ir laukiama rezultatų. Tyrimai yra atliekami tam tikroms grupėms ir planuojame rezultatus gauti greičiausiai kitą savaitę“, – sakė A. Šuksta.
Paprašyta patikslinti, kokios tai grupės, patarėja informavo, kad tikrinami buvo pirmiausiai Lietuvoje pradėti vakcinuoti žmonės – tai medikų bendruomenė.
Portalas tv3.lt primena, nauji duomenys rodo, kad trečia skiepo dozė gali smarkiai padidinti atsparumą Delta variantui.
Geriau revakcinuotis, nei vakcinas išmesti?
Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos (NEPT) narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga yra išsakęs nuomonę, kad praėjus 9–12 mėn. po vakcinacijos pirmiausia reikėtų pradėti medikų ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių revakcinaciją.
„Mes turime galvoti apie revakcinaciją. Juo labiau kad dabar vakcinų yra prisipirkta, jos nesunaudojamos, jų galiojimo laikas yra ribotas ir gali tekti arba jas kažkam padovanoti, arba išmesti. Taip, dalis ekspertų laikosi nuomonės, kad laukime ilgalaikių klinikinių tyrimų stebėjimų rezultatų ir žiūrėkime, kada jie jau rodys, kad paskiepytieji pradeda užsikrėsti ir kad tam tikras laiko tarpas praėjęs, kada jau reikia taikyti revakcinaciją.
Mano pasiūlymas, kuris, aišku, diskutuotinas, bet imkime ir praėjus 9–12 mėn. po pirminės vakcinacijos taikykime revakcinaciją prioritetą teikiant rizikos grupėms – medikams ir žmonėms, turintiems lėtinių ligų, kurie patenka į rizikos grupę sirgti sunkesne COVID-19 eiga“, – prieš kurį laiką kalbėjo jis tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Anot jo, galbūt nemažai daliai tokių žmonių imuninis atsakas dar ir taip būtų pakankamas (imunologas pažymėjo, kad čia kalbama tik apie antikūnus, o dar yra ir T limfocitų atsakas, kurio šiuo metu normaliai pamatuoti negalima, nors yra registruoti testai tiek JAV, tiek Europoje), tačiau kitiems ta papildoma dozė būtų labai svarbi.
„Galbūt antikūnų titras nėra nukritęs, bet mes nei tam žmogui, jo sveikatai, nei juo labiau imuninio atsako dinamikai nepakenksime, jei tą atsaką sustiprinsime ir antikūnų kiekybę padidinsime.
Bet tų žmonių, kurių antikūnų titras būtų sumažėjęs iki tokio lygio, kuris jau būtų nebepajėgus tam, kad efektyviai kovotų su nauja atmaina, jiems tas titro padidinimas, taikant revakcinaciją grynai konsensuso sprendimu, būtų reikšmingas. Tokiu būdu, tikėtina, kad tokiu būdu išvengtume šios pandemijos plitimo net ir tarp vakcinuotų asmenų“, – aiškino M. Strioga.
