Cukrinis diabetas – su aukštu gliukozės (cukraus) kiekiu kraujyje susijusi lėtinė liga, paliečianti vis daugiau planetos gyventojų. Nors yra išskiriami du pagrindiniai diabeto tipai, didžioji visuomenės dalis serga 2 tipo cukrinio diabetu.
Simptomai gali būti neišreikšti
VUL Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė gydytoja endokrinologė doc. Žydrūnė Visockienė atkreipė dėmesį, kad yra keli klasikiniai simptomai, kurie turėtų priversti sunerimti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Tai yra padidėjęs troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, bendras silpnumas, svorio mažėjimas.
„Bet 2 tipo diabetas yra klastinga liga – ne visada šie simptomai yra išreikšti, ne visada žmonės supranta, kad jie yra svarbūs. Ši liga yra besimptominė, dėl to pusė pacientų ir nežino, kad serga. Tad labai svarbu prisiminti, kad 2 tipo cukrinio diabeto diagnostikoje svarbi profilaktika.
Tai reiškia, kad pacientai arba žmonės, kurie lankosi pas šeimos gydytojus, turi būti reguliariai tiriami dėl gliukozės kiekio kraujyje net nesant klinikinių cukrinio diabeto simptomų. Čia jau yra šeimos gydytojo prerogatyva tuos pacientus atrinkti ir ištirti“, – klinikų nuotolinės konferencijos metu pabrėžė gydytoja.
Jos aiškinimu, riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu labiausiai didina padidėjęs kūno svoris. Tad nutukimu sergantys žmonės turi didžiausią riziką susirgti ir 2 tipo cukriniu diabetu.
„Taip pat labai svarbu, kokią situaciją turime šeimoje – jei yra šeiminė diabeto anamnezė, tai taip pat yra rizika 2 tipo cukriniam diabetui. Jei moterys yra gimdžiusios didelio svorio naujagimius, jei moterims buvo ar yra diagnozuota policistinių kiaušidžių liga – visos šios būklės taip pat didina rizika.
Kalbant dar plačiau, kardiovaskulinė ligos, arterinė hipertenzija, dislipidemija arba padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje taip pat yra rizikos veiksniai, nes šios visos ligos susieina į vieną patogenezę, tad sergant viena jų didesnė rizika atsirasti ir kitai ligai“, – kalbėjo Ž. Visockienė.
Vaikams ir paaugliams nediagnozuoti sudėtinga
Nors 1 tipo diabetas iki kokių 35–40 metų gali būti diagnozuojamas ir suaugusiems, didžioji dalis suserga vaikystėje ar paauglystėje. Klinikų Pediatrijos centro gydytojas vaikų endokrinologo dr. Roberto Kemežio aiškinimu, nors ši liga nėra dažna, gyventi su ja tenka visą gyvenimą.
„Kasmet diagnozuojama apie 100–110 vaikų ir paauglių iki 18 metų, kurie serga 1 tipo cukriniu diabetu“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, vadinamasis vaikų diabetas turi aiškią kliniką, aiškią pradžią ir diagnozuojamas nesunkiai, bet gydymas insulinu yra ilgalaikis nuo pat diagnozės nustatymo ir yra gana sudėtingas.
„1 tipo diabetas turi aiškiai išreikštus simptomus – naktinis šlapinimasis, jei mažesnis vaikas, kartais pradeda naktį šlapintis į lovą, taip pat didesnis troškulys, svorio kritimas, silpnumas. Visi vaikai ir paaugliai, kurie serga 1 tipo diabetu, yra diagnozuojami.
Klausimas tik, ar tai padaroma praėjus kelioms dienoms, savaitėms nuo simptomų pradžios, ar užsitęsus simptomams tenka diagnozuoti jau ūminę diabeto komplikaciją – diabetinę ketoacidozę, kuri kartais reikalauja ir gydymo intensyvios terapijos skyriuje. Taigi kuo anksčiau simptomus atpažįstame, tuo anksčiau galime pradėti gydymą insulinu“, – kalbėjo R. Kemežys.
Be paciento įsitraukimo nieko nebus
Gydytojai akcentavo, kad diabeto, tai yra tiek glikemijos, tiek svorio, dislipidemijos kontrolė, gyvensenos pokyčiai yra būtini, mat kitaip gali vystytis itin sudėtingos komplikacijos. Nors į pagalbą čia įsijungia didelė specialistų komanda, yra priemonės ir vaistai padėti pacientams, vis tik paties žmogaus, jo artimųjų indėlis yra didžiausias.
„Paciento vaidmuo valdant ir gydant ligą yra labai didelis. Visos tarptautinės organizacijos stato pacientą į rato vidurį ir aplink jį vyksta visa priežiūra. Labai svarbu, kad tai vyktų su paciento sutarimu ir aktyviu dalyvavimu nustatant tiek tikslus, tiek vertinant, ar jie yra pasiekti. Deja, bet šioje vietoje matome visokių situacijų – yra labai motyvuotų, su jais labai malonu dirbti ir pasiekiame labai gerų rezultatų.
Bet matome pacientų, kurie nėra gerai motyvuoti, priežastys gali būti įvairios. Jei tai yra dėl žinių stokos, visada galime pagelbėti, bet kartais būna nesuprantami motyvai, tiesiog nemotyvuotų pacientų. Tuomet gydytojas yra bejėgis kažką pakeisti, jei pacientas nedalyvauja savo ligos gydyme. Tad kiek pats pacientas įdės indėlio, tiek rezultato ir bus pasiekta“, – pabrėžė Ž. Visockienė.
Prie 1 tipo diabeto netinka dieta be angliavandenių
R. Kemežio teigimu, tuo metu daugelis tėvų prisiima atsakomybę ir pasiekia rezultatų. „Kartais net turime pristabdyti, kai jie bando pasiekti optimalią kontrolę sumažintų angliavandenių kiekio maiste sąskaita. Tada sakome, kad dieta su mažu angliavandenių kiekiu nėra fiziologinė, pagal tarptautines gaires ir rekomendacijas sergant 1 tipo diabetu nėra rekomenduojama mažai angliavandenių turinti dieta.
Bet tokių atvejų pasitaiko, kad tėvai pervertina gliukozės koncentracijos reikšmę, tada gali net sutrikti vaiko augimas, atsirasti dislipidemija, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika“, – aiškino gydytojas.
Jis neslėpė, kad paauglystėje kartais skyla problemų, bet prieš pereinant į suaugusiųjų amžių pacientai dažnai supranta, kad ir jų kaltės buvo, jog nepakankamai gerai pavyko kontroliuoti diabetą.
„Tada jie supranta, kad tą reikia daryti. Bet kai kada būna per vėlu, būna dalinai prasidėjusios net tam tikros komplikacijos – diabetinė retinopatija, diabetinė nefropatija.
Jei susergama jauname amžiuje, vaikystėje, žmogus sirgs ilgą laiką ir vyresniame amžiuje atokių diabeto komplikacijų riziką yra labai didelė. Todėl turime motyvuoti tiek vaikus, tiek tėvus nuo pat diagnozės nustatymo“, – pabrėžė R. Kemežys.
Nesigydant laukia skaudžios pasekmės
Tinkamai nekontroliuojant diabeto galima susidurti su itin skaudžiomis pasekmėmis. J. Visockienės aiškinimu, tiesiogiai su padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje susijusios komplikacijos – tai yra smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai.
„Tai yra akių pažeidimas – retinopatija, inkstų pažeidimas – nefropatija, įnervacijos pažeidimas – polineuropatija. Visos jos gali vystytis ir 1, ir 2 tipo diabetu sergantiems pacientams. Kalbant apie 2 tipo diabetą, dar galima išskirti tokias dažnas komplikacijas kaip arterinę hipertenziją, aterosklerozę, aukštą cholesterolį (dislipidemiją).
Šiuo diabetu sergantiems asmenims dažniau ir anksčiau atsiranda ir makrokraujagysliniai, tai yra stambių kraujagyslių pažeidimai. Labiau suprantamai sakant, tai yra infarktas, insultas, periferinė kraujagyslių liga. Tokios komplikacijos vystosi ir sergant 1 tipo cukriniu diabetu, tad vertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką šiems pacientams yra privalu“, – vardijo gydytoja endokrinologė.
Pasak jos, tai reiškia, kad visiems, sergantiems diabetu, būtina kontroliuoti ne tik gliukozės kiekį, bet koreguoti bei gydyti rizikos veiksnius – kraujo spaudimą, lipidų koncentraciją. Tai būtina norint užkirsti kelią komplikacijų progresavimui.
R. Kemežys pridūrė, kad jei nuo pat 1 tipo diabeto diagnozės nustatymo liga kontroliuojama gerai, jau po kelių metų matomi geresni rezultatai nei tų, kurie nuo pat pradžios turėjo blogesnę diabeto kontrolę ar net buvo diagnozuota diabetinė ketoacidozė.
„Neabejojame, kad gerėjant diabeto kontrolei su šiuolaikinėmis diabeto technologijomis – insulino pompomis ir poodžio gliukozės jutikliams – gerinsime gliukozės koncentracijas“, – pabrėžė jis.
„Nustačius diabetą nereikėtų pulti į paniką, nes šiuolaikinės galimybės tiek gydyti, tiek kontroliuoti ligą yra pakankamai geros, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Žinoma, yra tam tikrų iššūkių, bet su jais galima susigyventi ir juos kontroliuoti“, – pridūrė gydytojas endokrinologas.
