Nors ne vienus metus daugiausiai žmonių gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, prognozuojama, kad jau nuo 2030 m. lyderiaujančiu susirgimu pasaulyje taps onkologinės ligos. Viena jų – storosios žarnos vėžys. Ir nors specialistai teigia, kad šios ligos nesunku išvengti ir net nustačius pradinių stadijų vėžį galima išgydyti, deja, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, maždaug 1000 žmonių nuo šio vėžio miršta.
„Taigi turime pripažinti, kad sergamumas ir letalumas kol kas yra pakankamai nemaži. (...) Tad tikrai yra, apie ką kalbėti, ko pamokyti, kaip saugotis nuo šio susirgimo ir aktyviai dalyvauti prevencinėje programoje“, – pabrėžė VUL Santaros klinikos Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. Kęstutis Strupas.
Apie tai konferencijoje „Storosios žarnos vėžys gali būti išgydytas. Pasitikrink“ kalbėjo susirinkę didžiausių šalies klinikų profesionalai, gydantys šio vėžio paliestus pacientus ir koordinuojantys prevencinę programą jam išvengti.
Anot Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovo prof. Algimanto Tamelio, nors storosios žarnos vėžys yra dažnas ir daug ką pažeidžia, tačiau tai yra liga, nuo kurios iš esmės niekas neturėtų mirti.
„Tam yra keletas priežasčių – yra žinomi rizikos veiksnius, kuriuos koreguojant galima mažinti riziką. Mes žinoma, kaip vėžys atsiranda, ikivėžines ligas, kurių suradimas ir išgydymas padėtų išvengti ligos. Yra patikimų diagnostikos, ikivėžinės ir vėžinės ligos suradimo metodų, kurie galėtų padėti geriau gydytų.
Yra saugių, efektyvių ir spindulinio, ir chirurginio, ir chemoterapinio, ir biologinių gydymo metodų, kurie leidžia vėžį išgydyti, net esant jam išplitus“, – sakė jis.
Liga prasidėjo nuo nedidelio kraujavimo ir skausmo
47-erių vilnietis M. Pleskačiauskas – vienas laimingųjų, kuriam storosios žarnos vėžys „pagautas“ dar ne vėlyvosiose stadijose. Prieš kiek daugiau nei porą savaičių atlaikęs operaciją vyras pasakojo šiuo metu besijaunčiantis gerai ir sveikstantis.
Jis džiaugėsi, kad ligoninėje teužtruko 5 dienas, mat laparoskopinė (atliekama padarius kelis mažus pjūvius) operacija daug labiau tausojanti. Visgi dar reikės spręsti, ar turės būti tęsiamas gydymas chemoterapija.
Visgi, kaip pasakojo vyras, visa jo istorija prasidėjo dar prieš 8 m. Tuo metu pasirodydavo šiek tiek kraujo, šiek tiek skaudėjo – toks kentėjimas tęsėsi apie keletą mėnesių.
„Tuomet pakliuvau pas gerbiamą gydytoją prof. Tomą Poškų, man buvo padarytas hemorojinių mazgų šalinimas lazeriniu būdu. Išgijau, viskas tvarkoje, gyvenimas verda, bet prieš metus vėl pasirodė kraujavimas“, – kalbėjo M. Pleskačiauskas .
Tai jam pasirodė keista, tad ir pirma mintis buvo – galbūt kraujo pasirodė dėl hemorojinių mazgų šalinimo, gal kas įtrūko, nes tenka ir ką sunkaus panešti.
„Mano darbas toks, kad judesio užtenka, alkoholio praktiškai negeriu, esu abstinentas, maisto įvairovė tikrai yra. Rūkymas, taip, buvo, bet nedaug, o dabar jau prieš mėnesį mečiau, kai sužinojau, kaip kas vyksta“, – pasakojo M. Pleskačiauskas.
Vyras ėmė laikytis dietos, liga apslopo, tačiau netrukus vėl ėmė kraujuoti. Tada jis kreipėsi į savo poliklinikos gydytojus, tačiau dėl koronaviruso karantino jie negalėjo atlikti kolonoskopijos – apžiūrėti žarnyno iš vidaus.
Galiausiai, kai prasidėjo dar didesnis kraujavimas, M. Pleskačiauskas kreipėsi į privačią gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatytas II stadijos storosios žarnos vėžys. Netrukus vyras buvo operuotas.
„Tada vėl užsirašiau pas T. Poškų, padarytas tyrimas kolonoskopu ir rezultatas – esu operuotas, pašalinta apie 30 cm storosios žarnos naviko“, – sakė nuo II vėžio stadijos gydytas vyras.
Jis pridūrė, kad gal jei būtų pasitikrinęs prieš metus, nelaukęs, tikriausiai, būtų buvęs I stadijos vėžys, kurį gydyti paprasčiau.
Liga nėra nuosprendis
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pilvo ir onkochirurgijos centro gydytojas prof. Tomas Poškus teigia, kad, anksti nustačius naviką, ligonis gali pasveikti. Jei vėžys nustatomas I–II stadijos, tikimybė pasveikti yra 90 procentų, jeigu III stadijos, penkerius metus išgyvena apie 50 proc., o IV – tik 20 proc. ligonių.
„Blogiausia, kad dabar dviem trečdaliams žmonių nustatomas III–IV stadijos vėžys. Dažniausiai šie žmonės pas mus patenka ne pagal programą“, – teigia prof. T. Poškus.
Anot jo, apie pusė žmonių po to, kai jiems nustatomas slaptas kraujavimas žarnyne, neateina atlikti kolonoskopijos, nors tai padaryti būtina.
Kai gydytojai nustato storosios žarnos vėžį, visų pirma gydymo taktiką aptaria kelių specialybių gydytojai – onkologas, radiologas, chirurgas ir radioterapeutas.
Dažniausias sprendimas, jei tik įmanoma, operuoti, nes šitaip pašalinamas navikas. Prof. K. Strupas teigia, jog dabar atviroji operacija tampa retenybe, apie 85 proc. operacijų atliekamos laparoskopiškai. Po operacijos, ištyrus naviką, kiek jis piktas, sprendžiama, ar pacientui skirti chemoterapiją.
Jei operuoti negalima, o liga yra lokaliai išplitusi, skiriama chemoterapija arba kartais chemoterapija kartu su spinduline terapija. Šio gydymo tikslas – sumažinti naviką ir metastazes, kad vėliau naviką ir metastazes būtų galima pašalinti operuojant. Jei liga išplitusi po visą organizmą, taikoma tik chemoterapija, kurios tikslas – pratęsti ligonio gyvenimą.
Ką galima padaryti patiems?
Kaip pasakojo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas, esama puokštė veiksnių, kuriuos siekdamas išvengti šio vėžio sąmoningai koreguoti galėtų kiekvienas.
„Visų pirma, antsvoris. Yra įrodyta, kad metabolinis sindromas ir antsvoris reikšmingai padidina sergamumą storosios žarnos vėžiu ir jo išsivystymo riziką. Viršsvoris didina praktiškai visų kitų lokalizacijų vėžio išsivystymą“, – pažymėjo gydytojas.
Neabejotinas storosios žarnos vėžio rizikos veiksnys yra rūkymas. Taip pat yra daug duomenų, kad piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat skatina storosios žarnos išsivystymą.
„Labai daug klausimų gydytojai sulaukia apie dietos įtaką. Tai visi pasaulio tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros dieta ir į ją panašios, kur yra gausu skaidulių, daržovių, mažiau raudonos mėsos, prisideda prie storosios žarnos vėžio prevencijos.
Kalbant apie dietą turbūt labiausiai mus apsaugantis receptas – saikas, kas padeda išvengti ir antsvorio problemų. Ir taip pat maisto įvairovė – vyraujant mityboje skaiduloms, įvairioms daržovėms ir vaisiams. Tai yra bendra taisyklė dėl visų piktybinių susirgimų“, – sakė J. Kupčinskas.
Daugėja diagnozuojamų jaunų žmonių
Jis taip pat atkreipė dėmesį į paveldimą storosios žarnos vėžį, apie kurį Lietuvoje kalbama mažai.
„Šiuo metu žinoma, kad apie 5 proc. visų atvejų yra susiję su genetiniais veiksniais, paveldimumu. Tokiems asmenims, kurių šeimoje yra nustatyti daugybiniai storosios žarnos atvejai arba pirmos eilės giminaičiams storosios žarnos vėžys yra nustatytas jauname amžiuje – iki 40–45 m., reikėtų kreiptis į universitetinius centrus, medicinos genetikus, kurie įvertintų riziką“, – patarė gydytojas.
Jis kartu konstatavo, kad apskritai gydytojai ir mokslininkai visame pasaulyje stebi tendenciją, kad ženkliai daugėja storosios žarnos vėžio atvejų tarp jaunų žmonių.
„Pavyzdžiui, JAV per pastaruosius 20 m. žmonių, kuriems išsivystė storosios žarnos vėžys, jaunesniems nei 50 m., padvigubėjo. Ir tai daugiau susiję ne su paveldimu vėžiu, bet visos studijos šią tendenciją sieja su antsvoriu ir nutukimu – JAV, kitose Vakarų šalyje tai yra didžiulė problema“, – aiškino Kauno klinikų gydytojas.
Net nieko nejaučiant – tikrintis kas 2 metus
Be visų įvardyti rizikos veiksnių ir jų valdymo J. Kupčinskas pabrėžė, kad vis tik pagrindinė ir efektyviausia priemonė išvengti storosios žarnos vėžio ir sumažinti riziką – aktyviai dalyvauti prevencinėje patikros patikros programoje. Pabrėžiama, kai tai itin svarbu, ne storosios žarnos vėžys ilgai nesukelia simptomų.
Lietuvoje jau dvylika metų veikia Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa. Pagal ją 50–74 metų Lietuvos žmonės turi kartą per dvejus metus atlikti slaptojo kraujo išmatose testą. 2019 metais programai buvo skirta 3,94 mln. eurų. Joje dalyvavo 260,6 tūkst. Lietuvos žmonių.
„Kovido metais besikreipiančių pagal prevencinę programą buvo mažiau, nes prevencinė medicina turėjo tam tikrus apribojimus. Bet kadangi pandemija mažėja ir tuoj turėtų išsikvėpti, norėčiau visus pakviesti aktyviau dalyvauti. Nes kuo anksčiau bus nustatytas susirgimas, tuo geresni bus rezultatai. O storosios žarnos vėžį ir jo padarinius tikrai galima įveikti“, – pabrėžė K. Strupas.
Neturintiems jokių įtartinų simptomų pagal programą tikrintis reikėtų kartą per du metus. Tačiau jei nieko nejaučiama, o slapto kraujo tyrimas yra teigiamas, būtina atlikti ir kolonoskopiją. Tai žarnų apžiūra iš vidaus specialiu aparatu endoskopu. Tai yra pats tiksliausias tyrimas, kurio metu galima nustatyti ne tik vėžį, bet ir iki vėžinius pakitimus. Be to, ši procedūra daugeliui pacientų yra daroma nejautros būklėje, todėl neturėtų kelti nerimo pacientams.
Be kita ko, gydytojai pabrėžė, kad turint bet kokių nusiskundimų ir juo labiau esant rizikos veiksniams būtina kreiptis išsitirti ir jaunesniame amžiuje. Dėl jaunėjančių vėžio pacientų neatsitiktinai svarstoma, kad prevencinę programą reikėtų paankstinti iki 45 m.
Dėl to ketinama kreiptis ir į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą, kad prevencinė programa galėtų šalyje prasidėti anksčiau.
