„Toks teisinis reguliavimas išspręstų ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių bei Lietuvos piliečių, anksčiau turėjusių kitos valstybės pilietybę ar sudariusių santuoką su kitos valstybės piliečiu, taip pat šių asmenų vaikų asmenvardžių rašymo originalia forma problemas“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Pataisas parengė devyni Socialdemokratų partijos frakcijos atstovai ir buvusi Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pagal jas, ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai bei pavardės asmens tapatybės dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.
Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad tokie asmenvardžiai rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
Pasak projekto autorių, dabartinė tvarka sukūrė asmenų lygiateisiškumo problemą, nes Lietuvos pilietis, kurio nelietuviškame asmenvardyje yra tik lotynų abėcėlės rašmenys, gali oficialiuose dokumentuose juos užrašyti originaliai, pavyzdžiui, Niewierowicz, Dobrowolska, o asmenys savo asmenvardžiuose turintys nelietuviškų diakritinių ženklų tokios teisės neturi, pavyzdžiui, Wołkonowski.
Pataisos rengėjų teigimu, nuogąstavimai, kad tokia rašyba pakenks lietuvių kalbai yra nepagrįsta. Tik per 1 tūkst. žmonių pasikeitė vardus ir pavardes su raidėmis W, Q, X.
Seimui ne kartą teiktas siūlymas leisti nelietuviškus piliečių asmenvardžius rašyti originaliai – su diakritiniais ženklais. Pastarąjį kartą toks projektas atmestas 2023 metų birželį.
Tų metų gruodį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad įstatyme numatyta galimybė asmens dokumentuose nelietuviškus vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau KT pažymėjo, jog tokie ženklai būtų galimi, jei tokią išvadą pateiktų Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Šios vadovė Violeta Meiliūnaitė tuomet BNS sakė, kad komisija niekada nėra gavusi užklausos dėl diakritinių ženklų naudojimo asmenvardžiuose, todėl ji nežino, kokia ta išvada būtų.
Lietuvių kalbos institutas yra išsakęs poziciją, kad svetimi diakritiniai ženklai lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose keltų pavojų kalbai.
Kaip skelbė BNS, šių metų vasario 13 dieną Aukščiausiasis Teismas atmetė Lietuvos piliečio ieškinį dėl raidės su diakritiniu ženklu naudojimo, nes, pasak teismo, tokios raidės rašyba neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
