„Mes esame daugiau nei tikri, kad vieną dieną Moldova taps ES dalimi, tai tik laiko klausimas. O kaip greitai prisijungsime, mes ir nuspręsime, nes mes turime įgyvendinti reformas, ir jų reikia ne Briuseliui ar Vilniui, o mums patiems“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė Vilniuje viešintis I. Grosas.
Jis taip pat teigė, kad Moldovai reikia Lietuvos pagalbos eurointegracijos procese, ypač įgyvendinant teisingumo reformą, taip pat diegiant priemones užtikrinti kibernetiniam saugumui.
Su I. Grosu antradienį susitikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad Vilnius pasirengęs visapusiškai padėti ir pasitiki Moldovos žmonių ir vyriausybės nusiteikimu kovoti su iškilusiomis grėsmėmis.
„Mes puikiai suprantame, kad bus bandymų nuversti Moldovą nuo eurointegracinių bėgių. Pastaraisiais mėnesiais Rusija ir jos įgaliotiniai vis dažniau bandė destabilizuoti jūsų šalį, pasitelkdami energetiką, kibernetines atakas, rengdami protestus ir vykdydami kitą ardomąją veiklą“, – po susitikimo kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Vilniuje su oficialiu vizitu viešintis Moldovos parlamento pirmininkas I. Grosas antradienį taip pat susitinka su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, Krašto apsaugos ministerijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovais, moldavų bendruomene.
Pernai vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą kaimyninėje Moldovoje padaugėjo neramumų – šalis susiduria su energetiniais iššūkiais, antivyriausybinėmis demonstracijomis. Kišionovas kaltina Maskvą įtampos Padniestrėje didinimu.
Vasarį Moldovos policija pranešė sužlugdžiusi Rusijos remiamų diversantų, kurie buvo specialiai apmokyti sukelti masinius neramumus prieš provakarietišką šalies vyriausybę, sąmokslą. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad su Rusijos žvalgyba susiję asmenys siekė pasinaudoti protestais bandant nuversti Moldovos vyriausybę.
