Pasitarime ministrų kabinetas pritarė siūlomoms COVID-19 priemonėms, tačiau, anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, galutinius sprendimus Vyriausybė turėtų priimti kitą savaitę. Tiesa, dalis sprendimų operacijų vadovo sprendimu įsigalios jau nuo pirmadienio.
„Kažkuriuos sprendimus, kurie bus nutarimų lygmens, būtų gerai, kad turėtume jau pirmadienį, kai bus Vyriausybės posėdis kitas“, – posėdyje sakė I. Šimonytė.
Galimybių pasas – nuo 12 metų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį ministrų kabinetui pristatė savo siūlomas griežtesnes COVID-19 valdymo priemones. Viena jų – sprendimas, kad galimybių pasas galėtų būti taikomas vaikams nebe nuo 16 metų, kaip yra dabar, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. Siūloma, kad šis sprendimas įsigaliotų nuo gruodžio 28 dienos.
SAM teigimu, toks sprendimas siūlomas, nes sergamumas vaikų amžiaus grupėse yra didelis, o delta atmaina tarp vaikų plinta greičiau nei ankstesnės atmainos.
Tiesa, kaip yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, tai nereiškia, kad galimybių pasas moksleiviams bus privalomas ugdymo įstaigose. Tačiau galimybių pasas vaikams būtų privalomas ten pat, kur ir suaugusiems – prekybos ir pramogų vietose.
Taip pat SAM siūlo, kad galimybių pasas po pilno vakcinacijos galiotų septynis mėnesius, vėliau tektų gauti sustiprinančią vakcinos dozę. Be to, norint jį gauti, tiktų tik PGR tyrimas, kuris galiotų 72 val., nebetiktų greitasis antigenų testas. Šis pasikeitimas, siūloma, įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.
Privalomos medicininės kaukės
Kitas siūlymas apima kaukių dėvėjimą. Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo, kad visiems gyventojams būtų privaloma dėvėti, ne bet kokias apsaugines kaukes, o tik medicinines kaukes arba respiratorius. Šis sprendimas turi įsigalioti nuo pirmadienio, lapkričio 15 dienos.
„Nemedicininės kaukės yra mažiau veiksmingos nei medicininės kaukės kaip kontrolės rizikos šaltinio vietoje priemonė. Nėra jokių savarankiškai pagamintų nemedicininių kaukių standartų“, – savo pasiūlymą grindžia SAM.
Taip pat ministerija siūlo, kad kaukių dėvėjimas būtų privalomas visiems moksleiviams ir darbuotojams. Tiesa, ministrė pirmininkė I. Šimonytė kėlė klausimą, ar tikrai privalomų kaukių moksleiviams reikėtų laukt iki gruodžio 1-osios.
„Dėl kaukių tai susiję ir su kaukių įsigijimu“, – atsakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pokyčiai dėl izoliacijos
Taip pat SAM Vyriausybei siūlo pokyčius dėl izoliacijos, – kad didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 turėję paskiepyti asmenys turėtų izoliuotis iki atliks koronaviruso testą. Atsisakius testuotis, galiotų 10 dienų izoliacija, išimtis būtų taikoma moksleiviams ir mokyklų darbuotojams.
„Nors pasiskiepiję asmenys turi gerokai mažesnę riziką užsikrėsti COVID-19 liga, tačiau tikimybė išlieka, todėl nuo šiol pagal pilną skiepijimo schemą paskiepyti žmonės po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga privalės izoliuotis, kol gaus neigiamą tyrimo atsakymą“, – siūlymą argumentuoja SAM.
Šie pokyčiai turi įsigalioti nuo lapkričio 15 dienos, pirmadienio.
Šiuo metu vakcinuotiems ar persirgusiems žmonėms izoliacija po sąlyčio nėra skiriama, tačiau jiems rekomenduojama ne anksčiau kaip trečią dieną po kontakto atlikti PGR tyrimą.
Tvarka dėl trečiojo skiepo
SAM Vyriausybei taip pat siūlo įtvirtinti galimybę sustiprinančiąja COVID-19 skiepo doze pasiskiepyti anksčiau nei prieš 180 dienų. Siūloma, kad trečiąją vakcinos dozę būtų galima gauti jau po keturių mėnesių.
„Lietuvos statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, taip pat užsienio šalių paskelbtų mokslinių tyrimų duomenimis stebima, jog praėjus 4 mėnesiams po pilnos vakcinacijos nuo COVID-19 ligos, ženkliai pradeda mažėti vakcinų efektyvumas, o tai kelia didesnę riziką pilnai pasiskiepijusiems asmenims po tam tikro laikotarpio susirgti COVID-19 liga. Atsižvelgiant į tai, būtina pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – siūlymą aiškina SAM.
Šis pakeitimas, siūloma, įsigaliotų nuo lapkričio 17-osios.
Ribojimai – pasiekus 215 lovų rodiklį
Sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė pristatė ir scenarijus, kokie ribojimai būtų taikomi pasiekus atitinkamai 215 ir 240 COVID-19 reanimacijos lovų rodiklį.
Esant 215 lovų rodikliui, siūloma riboti renginius, nustatant maksimalų žiūrovų skaičių arba renginio erdvės užpildymo procentą, riboti prekybos plotą aptarnaujant lankytojus su ir be galimybių paso atitinkamai iki 20 ir iki 30 kv. metrų, taip pat būtų atsisakoma furšetų viešojo maitinimo įstaigose, įpareigojama laikytis vietų tarp stalų, ribojamos pačios sėdimos vietos.
Būtų svarstoma įvesti nuotolinį darbą, viešajame transporte leisti tik sėdimas vietas, riboti neformalų švietimą.
Pasiekus 240 lovų rodiklį, būtų taikomi iš esmės karantino suvaržymai.
„Ribojimai, kuomet pasiekiame visiškai tą raudonąją liniją, kai stabdomos planinės paslaugos – renginių draudimas, ploto ribojimas, naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų, nebūtinųjų prekių parduotuvių uždarymas, ribojimas, nuotolinis darbas, nuotolinis ugdymas, neformalaus ugdymo, susibūrimų ribojimas – kaip ir karantino režimas“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.
„Dėl kitų tokių situacijos blogėjimo scenarijų, manau, kad labai svarbu, kad tai būtų vieša, pristatyta, kad būtų aišku, kas yra tos kritinės ribos (...), tada mūsų pasirinkimai bus labai maži. Bet jei tinkamai suveiks reikalavimų laikymasis, prevencija, kontrolė (...), galime turėti optimistiškesnį lūkestį dėl ateities“, – sakė ji.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1843 COVID-19 sergantys žmonės, 144 iš jų – reanimacijoje.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 3028 nauji COVID-19 atvejai, mirė 30 žmonių. 25 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1843 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 144 iš jų – reanimacijoje.
