Dėmesys Vašingtono ir Pekino santykiams išlieka
Antroje birželio pusėje JAV prezidento patarėjo Peterio Navarro komentaras žiniasklaidai dėl nutraukto pirmojo etapo prekybos susitarimo su Kinija sukėlė sumaištį. Situaciją teko taisyti pačiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris savo „Twitter“ paskyroje paneigė šią informaciją. Rinkų reakcija parodė, kad Vašingtono ir Pekino santykiai vis dar yra labai jautrus klausimas.
Pastarųjų savaičių ekonominiai duomenys siunčia skirtingus signalus dėl V formos atsigavimo. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvarta per gegužę išaugo 17 proc. – du kartus daugiau nei tikėtasi ir sparčiausiai istorijoje. Nepaisant įspūdingo augimo, bendras mažmeninės prekybos rodiklis yra 8 proc. mažesnis negu prieš pandemijos paskelbimą.
Tuo metu darbo rinkos rodikliai nuvylė – savaitinis bedarbystės išmokų paraiškų skaičius krito mažiau negu prognozuota, o per dvi savaites sulaukta dar daugiau kaip 3 mln. naujų paraiškų.
JAV dolerio, kaip investuotojų saugaus prieglobsčio vaidmuo šiuo metu po truputį blėsta – EUR/USD valiutų pora nuo birželio vidurio laikėsi 1,1178–1,1323 rėžyje. Neigiamą įtaką dolerio vertei gali turėti besitęsianti kova su pandemijos pasekmėmis ir artėjantys JAV prezidento rinkimai.
JAV bankų sektoriaus laukiantys išbandymai
JAV biržose kainų svyravimais labiausiai išsiskyrė JAV bankų sektorius. FED paskelbė, kad užsitęsęs ekonominis nuosmukis didžiausiems JAV bankams gali reikšti 700 mlrd. JAV dolerių nuostolius dėl nemokių paskolų. Todėl centrinis bankas pasiūlė stabdyti dividendų išmokėjimą ir akcijų supirkimus bent jau iki trečiojo metų ketvirčio pabaigos. Šių priemonių FED imasi siekdamas užtikrinti, kad šalies bankai krizės metu turėtų pakankamą kapitalo rezervą.
Po šių naujienų bankų akcijų kainos čiuožė žemyn ir panašu, kad kritimas gali užsitęsti ryškėjant pandemijos sukeltiems padariniams. JAV banko „JPMorgan“ akcijos koregavosi 3,7 proc., „Citigroup“ – 5,3 proc., „Wells Fargo“ – 4,6 proc.
Ryškėjantys pandemijos padariniai įmonių rezultatams
Tuo metu akcijų indeksas „S&P 500“ jautriai reagavo į naujų užsikrėtimų augimą didžiosiose valstijose ir nuo birželio vidurio prarado 1,8 proc. savo vertės. Be to, toliau ryškėjo pandemijos įtaka didžiųjų JAV įmonių rezultatams.
Tuo metu akcijų indeksas „S&P 500“ jautriai reagavo į naujų užsikrėtimų augimą didžiosiose valstijose ir nuo birželio vidurio prarado 1,8 proc. savo vertės. Be to, toliau ryškėjo pandemijos įtaka didžiųjų JAV įmonių rezultatams.
Pasaulinė sportinių prekių milžinė „Nike“ konstatavo, kad ankstesnis optimistinis scenarijus dėl viruso menkos įtakos jos rezultatams nepasitvirtino – per paskutinį ketvirtį bendrovė patyrė 790 mln. JAV dolerių nuostolį. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jos pajamos sumažėjo 38 proc.
Tiesa, pandemija padėjo pasiekti kitų tikslų – „Nike“ pardavimai internetu išaugo 75 proc. ir pasiekė apie trečdalį visų kompanijos pajamų. Šį tikslą ji planavo pasiekti tik 2023 m. Nepaisant to, kompanijos akcijų kaina per dvi savaites sumažėjo 4,3 proc.
Tuo metu technologijų gigantė „Apple“ nusprendė dėl išaugusio Covid-19 susirgimų skaičiaus Floridos, Kalifornijos, Teksaso bei keliose kitose valstijose vėl laikinai uždaryti maždaug dešimtadalį savo parduotuvių. Nepaisant to, įmonės akcijų kaina antroje mėnesio pusėje išaugo 3,1 proc.
Ekonominis aktyvumas Europoje atsispiria nuo dugno
Ekonominis aktyvumas euro zonoje po truputį didėja. Bendras euro zonos užsakymų rodiklis birželį pakilo iki 47,5 ribos nuo 31,9 ribos gegužę. Prancūzijoje šis rodiklis pirmą kartą per paskutinis keturis mėnesius pasiekė 52,1 punkto ribą, kuri rodo augimą. Tiesa, naujai įkurtų verslų skaičius regione toliau mažėjo, nedarbo lygis išaugo, o įmonės ėmė mažinti kainas siekdamos paskatinti pardavimus.
Investuotojai tikisi, kad trilijonais eurų matuojamos centrinių bankų ir vyriausybių skatinimo priemonės padės ekonomikai atsigauti, o net ir atėjus antrai viruso bangai Europos šalys nebetaikys tokių griežtų ribojimų. Teigiamą postūmį Europos akcijų rinkoms suteikė geresni nei tikėtasi Vokietijos bei Prancūzijos gamybos užsakymų rodikliai, o indeksas „STOXX 600“ nuo birželio vidurio paaugo 1,5 proc.
Anglijos bankas padidino obligacijų supirkimo programą dar 100 mlrd. svarų, o bazinę palūkanų normą paliko rekordiškai žemame 0,1 proc. lygyje. Svaras euro atžvilgiu pastaruoju metu toliau silpnėjo, tačiau kiek pasistūmėjusios derybos dėl Brexito bei Boriso Johnsono siekis skatinti ekonomiką, pavyzdžiui, siūlant sumažinti PVM tarifą, rodo kiek geresnes svaro perspektyvas.
Verslo sunkumai Europoje
Su sunkumais susidūrė ir mažmeninės prekybos įmonės Europoje. To pavyzdys yra Švedijos drabužių mažmenininkė „Hennes & Mauritz“, pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį paskelbusi apie patirtą finansinį nuostolį dėl uždarytų parduotuvių karantino metu. Kol kas įmonės perspektyvos neatrodo šviesiai – šįmet ketinusi atidaryti 35 naujas parduotuves, dabar ji planuoja uždaryti 40. Norėdama paskatinti pardavimus, įmonė siūlys didesnes nuolaidas, kas paveiks pelningumo rodiklius. Įmonės akcijų kaina per dvi savaites sumažėjo 5 proc.
Vokietijos finansų sektorių supurtė kitokio tipo sunkumai – mokėjimo paslaugų teikėjo „Wirecard“ ataskaitose auditoriai pasigedo 1,9 mlrd. eurų arba beveik 80 proc. grynųjų pinigų, kurie turėjo būti laikomi Azijos šalių bankuose. Įmonės įkūrėjas ir vadovas buvo sulaikytas ir netrukus atsistatydino iš savo pareigų. Ši įmonė iki šiol laikyta perspektyvia finansų sektoriaus dalyve, ji paslaugas teikė tokioms kompanijoms kaip „Ikea“, „FedEx“ bei „Singapore Airlines“. Dabar ji yra paskelbusi apie bankroto procedūrą, jos akcijų kaina yra nukritusi daugiau kaip 90 proc., o skandalas gali pakirsti pasitikėjimą visu Vokietijos finansų sektoriumi.
Kinijoje ryškėja ekonomikos skatinimo priemonių poveikis
Per pastarąsias savaites išaugęs naujų Covid-19 susirgimų skaičius Pekine sukėlė nuogąstavimų dėl antrosios viruso bangos. Nors miestas nebuvo visiškai uždarytas karantinui, tačiau vėl įvesti judėjimo apribojimai. Sveikatos apsaugos ekspertai tikisi, jog Kinija yra daug geriau pasirengusi atlaikyti antrą viruso bangą.
Ekonominiai duomenys rodo, kad anksčiau pritaikytos fiskalinės politikos priemonės skatina ekonomikos atsigavimą. Dėl atsigavimo gamybos sektoriuje pramonės produkcija pakilo 4,4 proc., o ilgalaikės investicijos, paskatintos naujų nekilnojamojo turto bei infrastuktūros projektų, augo 3,9 proc. Tiesa, paklausa išlieka silpna, o mažmeninės prekybos rodiklis gegužę buvo sumenkęs 2,8 proc.
Kinija ir toliau aktyviai skatina šalies komercinius bankus padėti smulkiam bei vidutiniam verslui tam skiriant apie 212 mlrd. JAV dolerių iš šių metų pelno. Šios šalies bankai taip pat turėjo sumažinti palūkanų normas, atidėti paskolų įmokas bei mažinti komisinius mokesčius.
Pastaruoju metu Kinijos akcijų rinkos indeksai laikėsi puikiai ir šoktelėjęs naujų susirgimų skaičius investuotojų neišgąsdino – „Shanghai Composite“ pakilo 3 proc., o „CSI 300“ indekso, kuris seka didžiausias bei likvidžiausias įmones (angl. blue chip) Šanchajaus bei Šendženo biržose, pokytis sudarė 4,65 proc.
Teigiamos nuotaikos atėjo ir į Baltijos šalių biržas
Baltijos akcijų rinkos indeksas „OMX Baltic Benchmark“ paskutinėmis savaitėmis žaliavo – jo reikšmė ūgtelėjo 3,07 proc.
Aktyviausiai per šį laiką prekiauta Estijos mažmeninės prekybos įmonės „Tallinna Kaumabaja Group“ akcijomis, kurių kaina paaugo 9,56 proc. Pagal apyvartą į TOP 3 pateko ir Talino uosto akcijos „Tallinna Sadam“, brangusios 9,3 proc. Bendrovė paskelbė kelias geras naujienas – Suomijos vyriausybė panaikino apribojimus keleivių eismui tarp Estijos bei Suomijos, ji taip pat pasirašė sutartį su Estijos kelių administracija dėl papildomo kelto maršruto vasaros sezono metu.
Lietuvoje didžiausia apyvarta išsiskyrė „Šiaulių bankas“, kurio akcijų kaina ūgtelėjo 2,26 proc. Bankas pranešė, kad dėl pandemijos ir paskelbto karantino atidėjo paskolų mokėjimus 626 verslo bei privatiems klientams. Banko atstovai komentavo, kad tai iš esmės nėra didelis skaičius, o dauguma banko klientų paskolų mokėjimus atlieka laiku.
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė.