citigroup

NATO viršūnių susitikime Londone dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pakviečia Lietuvoje kurtis Londono finansų bendroves.  Pasak prezidento, Lietuva jau dabar yra vienas pirmaujančių finansinių technologijų plėtros centrų Europoje.

Demokratams per praėjusius rinkimus gavus daugumą JAV Kongreso Atstovų rūmuose, JAV prezidentui Donaldui Trumpui  gali būti sunkiau įgyvendinti savo svarbias iniciatyvas, įskaitant naujų prekybos sutarčių pasirašymą ir rinkos reguliavimo mažinimą, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“, cituojantis rinkos analitikus. „Naujų didelio masto reformų įstatymų lygyje neverta laukti.

Trys stambūs JAV bankai paskelbė, jog nebeketina leisti savo klientams už perkamus bitkoinus atsiskaityti kredito kortelėmis, pirmadienį rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Bitkoino kursas per praėjusią savaitę krito 20 procentų. Pirmadienį kriptovaliuta pabrango 1 proc. iki 8267,27 JAV dolerio. „Citigroup“ penktadienį pranešė, jog blokuos atsiskaitymus už perkamą kriptovaliutą banko išleistomis kredito kortelėmis ir tai bus taikoma klientams visame pasaulyje.

Šį savaitgalį pasaulį sudrebino Saudo Arabijos pareiškimas dėl masinių karališkosios šeimos ir su ja siejamų asmenų sulaikymų. Tarp įtariamųjų korupcija atsidūrė ir JAV prezidento nemalonėje atsidūręs princas Al Waleedas bin Talalas, rašoma RBC.

Sparčiai besivystančios technologijos per ateinančius penkerius metus prives prie to, kad darbo neteks maždaug 30 proc. bankų darbuotojų, mano buvęs „Citigroup“ vadovas Vikramas Panditas. Dirbtinis intelektas ir robotizacija supaprastina procesus ir mažina žmonių specialistų poreikį, interviu verslo naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė V. Panditas, „Citigroup“ bankui vadovavęs nuo 2007 iki 2012 metų, t. y., finansų krizės metu.

Europos naftos perdirbimo bendrovės sumažino Rusijos naftos įsigijimo kiekį, vietoje jos perkasi į aktyvią eksporto šalių kovą už rinkos dalį įsitraukusios Saudo Arabijos žaliavas. Prekeiviai tikina, kad saudiečių nafta pigesnė, o Maskva Rijadą kaltina dempingavimu, rašoma rbc.ru.

Antradienį paaiškės didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos verslo lūkesčių ZEW indikatorius, atspindintis verslo įmonių nuotaiką. Už Atlanto nuotaikos šią savaitę bent jau mažmeninės prekybos sektoriuje, panašu, bus kiek geresnės. Smuks, bet lėčiau „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad ZEW indeksas jau atspindės paskutiniu metu stebimą besivystančių rinkų ekonomikų augimų lėtėjimo grėsmę. Tiesa, tikėtina, jog mažėjimo tempas nebus toks spartus koks buvo rugsėjį.

Šiaurės jūros naftos kaina „Brent“ lapkričio 12-ą nukrito žemiau 80-ies dolerių už barelį ribos. Prieš vidurnaktį „Brent“ prekiavo nafta po 79,95 dolerio už barelį (šiandien naftos kaina pasiekė 79,55 dolerio už barelį kainą - red. past.). Prieš pat uždarymą kainos kiek kilstelėjo nuo minimumo: 80,38 už barelį, tačiau tai vistiek sudarė 1,29 dolerio mažiau, nei išvakarėse. Niujorke „WTI“ nafta taip pat atpigo. Ateities kontraktai gruodžio mėnesiui sudaromi jau po 77,18 dolerio už barelį.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Europoje kertinis savaitės rodiklis paskelbtas šiandien ryte – tai gegužės mėnesio pramonės produkcijos rezultatas, kuris, kaip ir tikėtasi, buvo neigiamas – fiksuotas -1,1 proc. augimas (balandžio mėnesį augimas siekė 0,8 proc.). Antradienį rinkas pasieks Vokietijos ZEW indeksai.

Lietuvoje lankysis Jungtinės Karalystės didžiųjų bankų bei bankininkų asociacijos atstovai. Vizito tikslas – užmegzti ryšius su Lietuvos finansų institucijomis artėjant Lietuvos Pirmininkavimui ES bei susipažinti su Lietuvos finansų sektoriumi. Britų bankininkinkų asociacijos astovai Lietuvoje susitiks su Lietuvos vyriausybės, Lietuvos banko, Finansų ministerijos atstovais.

 Lietuva tarpininkauti, užsienio rinkose platinant naują obligacijų emisiją, pasamdė bankus „Barclays“ ir „Citigroup“, skelbia „Reuters“, cituodama neįvardytą šaltinį. Tas pats šaltinis teigia, kad greičiausiai Lietuva skolinsis apie 500 mln. JAV dolerių, tačiau dar nenuspręsta kokia valiuta. „Reuters“ nekomentavo nei „Barclays“, nei „Citigroup“, nei Finansų ministerija. Lietuva paskutinį kartą tarptautinėse rinkose skolinosi pernai rugsėjį.

Valdyti verslą šiais laikais yra daug sunkiau nei prieš keletą dešimtmečių. Svarbiausias pasikeitimas per šį laikotarpį yra chaoso lygis, su kuriuo susiduria bendrovė ir ypač jos vadovas. Žinoma, chaotiškos sistemos egzistavo visuomet, o verslas jau prisitaikė prie netikėtumų ir nuolatinės kaitos.

JAV Masačiusetso valstijos vertybinių popierių priežiūros tarnyba nubaudė banką „Citigroup“ 2 mln. JAV dolerių bauda už informacijos nuotėkį prieš „Facebook“ akcijų prekybos pradžią, pranešė valstijos valstybės sekretorius Markas Mahaney. „Citigproup“ vadovybė taip pat pažadėjo peržiūrėti kompanijos vidaus taisykles, kurios reguliuoja darbuotojų bendravimą su kitų bendrovių atstovais.

JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) pradėjo tirti netikėtą trečio didžiausio JAV banko „Citigroup“ vadovo Vikramo Pandito (Vikram Pandit) atsistatydinimą, informuoja „Fox News“, remdamasis savo šaltiniais. V. Panditas apie savo atsistatydinimą pranešė spalio 16 dieną. Kitą dieną žiniasklaida paskelbė, kad jis atsistatydino dėl direktorių tarybos daromo spaudimo.

Jungtinių Valstijų banko „Goldman Sachs“ trečiojo ketvirčio pelnas siekė 1,5 mlrd. JAV dolerių ir viršijo analitikų prognozes. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį bankas patyrė 428 mlrd. JAV dolerių nuostolį. „Šio ketvirčio rezultatai, turint omenyje vis dar sudėtingą ekonominę aplinką, iš esmės buvo stiprūs“, - sakė banko vadovas Lloyd Blankfein. Jis informavo, kad geresni rezultatai užfiksuoti daugumoje banko sektorių.

Socialinio tinklalapio „Facebook“ akcijų vertė pirmadienį smuko beveik 10 proc., todėl buvo imtasi retai naudojamos priemonės – laikino prekybos apribojimo. Akcijų vertė pradėjo smukti jau prekybos pradžioje, kai investuotojai sureagavo į finansinio leidinio „Barrons“ publikaciją, kad dėl „Facebook“ nesugebėjimo pritraukti pajamas iš reklamų mobiliuosiuose įrenginiuose kompanijos akcijų vertė turėtų siekti vos 15 JAV dolerių už akciją – 34 proc. mažiau nei pradinė pirmadienio kaina.

Siekdamas sumažinti išlaidas, antras didžiausias pagal turto vertę JAV bankas „Bank of America“ iki šių metų pabaigos atleis apie 16 tūkst. darbuotojų, praneša JAV verslo laikraštis „The Wall Street Journal“. Anot šaltinių, daugiausia darbuotojų bus atleista klientų aptarnavimo ir hipotekos padaliniuose. Iki metų pabaigos banke „Bank of Merica“ turėtų dirbti apie 260 tūkst.

Euro zonos šalių ekonominiai ir finansiniai sunkumai vidutinėje perspektyvoje išliks, šiais ir kitais 2013 metais bendrasis euro zonos BVP toliau smuks, prognozuoja JAV bankas „Citigroup“ savo ataskaitoje, kurią ketvirtadienį skelbia Londono Sitis. „Citigroup“ specialistų nuomone, dėl išliekančių sunkumų Graikija bus priversta pasitraukti iš euro zonos per artimiausius 12-18 mėnesių.

Banko „Morgan Stanley“ padalinį, „MS Smith Barney“, JAV priežiūros tarnybos nubaudė 450 tūkst. dolerių bauda už vieno banko finansų maklerio nekontroliuojamus veiksmus 2009 metais. Tai rodo JAV finansų rinkų reguliavimo institucijos (FINRA) duomenys. Anot FINRA, prieš trejus metus Džaredas Veinraitas (Jared Weinryt), vienas iš „Smith Barney“ finansų maklerių, sudarė sandorių už 1,3 mlrd. dolerių sumą, kai tuo tarpu operacijų limitas siekė 116 mln. dolerių.

Septynių bankų, tarp kurių yra HSBC ir „Royal Bank of Scotland“, atstovai bus apklausiami JAV dėl tariamų manipuliacijų LIBOR palūkanų normomis, informuoja BBC. Niujorko generalinio prokuroro šaukimus į teismą taip pat gavo bankai „Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, „JPMorgan“ ir UBS. Praėjusį mėnesį Didžiosios Britanijos ir JAV valdžios institucijos bankui „Barclays“ už manipuliavimą LIBOR palūkanų normomis skyrė 290 mln. svarų sterlingų baudą.

Volstrito bankai vis dažniau sako savo sandorininkams ir skolininkams restruktūrizuoti sandorius ar ieškotis kitų bankų, nes jie ruošiasi galimam kurios nors šalies pasitraukimui iš euro zonos, rašo „Financial Times“. Naudodami užtvaras, tokias kaip kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai, JAV bankai sumažino savo pažeidžiamumą nuo į bėdą patekusių euro zonos šalių.

Didžiausi Jungtinių Valstijų teritorijoje dirbantys bankai sudarė likvidavimo planus bankroto atveju. Dalis tokių planų skelbiama JAV federalinio atsargų banko tinklapyje. Konfidenciali medžiaga nepublikuojama.

Jungtinių Valstijų, Europos ir Azijos priežiūros tarnybos įtaria kelis didžiausius pasaulio bankus manipuliacijomis tarpbankinio kreditavimo srityje, šios machinacijos galėjo atsiliepti milijonų klientų skolinimosi kainai, praneša BBC. Išsamūs patikrinimai bus atlikti bankuose „Citigroup“, „J.P. Morgan“ ir „Deutsche Bank“. Išvakarėse bauda už analogiškus pažeidimus buvo skirta britų bankui „Barclays Bank“ - jam teks sumokėti 452 mln. dolerių britų ir amerikiečių priežiūros tarnyboms.

„Facebook“ akcijos didžiausioje pasaulyje vertybinių popierių biržoje „Nasdaq“ gegužės 21 d. pirmosiomis prekybos minutėmis atpigo daugiau nei 8 proc. ir investuotojų vertinamos vos 35 doleriais. Palyginimui, gegužės 18 dieną pirminio viešo akcijų siūlymo IPO metu „Facebook“ vertybiniai popieriai buvo parduodami po 38 JAV dolerius. Pirmąją dieną „Facebook“ akcijos pabrango vos 23 centais, tai yra mažiau nei 1 procentu.

„Facebook“ akcijos didžiausioje pasaulyje vertybinių popierių biržoje „Nasdaq“ gegužės 21 d. pirmosiomis prekybos minutėmis atpigo daugiau nei 8 proc. ir investuotojų vertinamos vos 35 doleriais. Palyginimui, gegužės 18 dieną pirminio viešo akcijų siūlymo IPO metu „Facebook“ vertybiniai popieriai buvo parduodami po 38 JAV dolerius. Pirmąją dieną „Facebook“ akcijos pabrango vos 23 centais, tai yra mažiau nei 1 procentu.

„Sberbanko“ ekonomistai mano, kad „skalūninių dujų revoliucija“ išsiverš iš JAV ribų ir pakeis visą dujų rinką, sutrukdydama „Gazpromui“ brangiai pardavinėti dujas Europai, rašoma Dv.ee. „Gazpromo“ krachas? „Sberbankas“ skambina pavojaus varpais. Pasak „Sberbanko“ ekonomistės Ksenijos Judajevos ir jo kolegų, „Gazpromas“ jau 2016 metais gali prarasti didelę Europos rinkos dalį, o jo produkcijos eksporto kainos gali ženkliai kristi.

Kaip praneša BBC, didžiausias JAV bankas „JP Morgan Chase“ atskleidė, kad dėl nenusisekusių investicinių sandorių patyrė 2 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Įvertinus banko finansus, skaičiuojama, kad antrajame metų ketvirtyje „JP Morgan“ nuostoliai gali siekti 800 mln. JAV   dolerių. Iš anksto nenumatytoje konferencijoje banko vadovas Jamie Dimonas pranešė, kad banko nuostoliai gali būti dar didesni ir siekti iki 1 mlrd. dolerių.

Kompanija „Eastman Kodak“ pareiškė ketinanti nutraukti skaitmeninių fotoaparatų ir vaizdo kamerų gamybą. Pranešama, kad gamyba bus mažinama laipsniškai per pirmąjį šių metų pusmetį. Kartu „Kodak“ toliau vykdys garantinį jau išleistos produkcijos aptarnavimą, taip pat plės savo prekės ženklo licencijavimo programą ir ieškos licenciatų aparatams.

Fotografijos kompanija „Eastman Kodak“ paprašė apsaugos nuo bankroto. 130 metų gyvuojanti kompanija taip pat pranešė, kad gavo 950 mln. JAV dolerių 18 mėnesių trukmės kreditą iš banko „Citigroup“, kuris padės jai gyvuoti.

Dalis investuotojų nusprendė nelaukti, kol euro zonos vadovai išspręs euro problemas, ir patys ima jautį už ragų. Pastaruoju metu rinkos stebi, kad europiečiai savo santaupas eurais perkelia į, jų nuomone, saugesnius aktyvus. Praėjusios savaitės pradžioje anonimu norėjęs išlikti bankininkas iš vienos tarptautinės grupės ir dirbantis su privačiais klientais, kurių turtas yra vertas bent 5 mln. JAV dolerių (12,871 mln.

Vis daugiau europiečių savo sutaupytus eurus siekia investuoti į, jų nuomone, saugesnes sritis, baimindamiesi, kad bendroji valiuta neatlaikys euro zonos krizės. Neįvardintas pasaulinei grupei priklausantis investicijų brokeris, dirbantis bent su 5 mln. JAV dolerių dydžio investicijomis, sako, kad vis daugiau jo klientų siekia atsikratyti euro.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino didelių JAV bankų „Bank of America“, „Citigroup“ ir „Wells Fargo & Co“ skolinimosi reitingus ir pažymėjo, kad JAV vyriausybei tampa vis problematiškiau gelbėti didelius kreditorius. „Tikimybė, kad vyriausybė leistų dideliam finansinių sunkumų slegiamam bankui bankrutuoti, dabar yra didesnė nei finansų krizės metu“, - teigia agentūra.

Kriziniais 2008 metais JAV centrinis bankas, prisidengdamas gelbėjimo programomis, atsuko ir slaptą trilijoninių paskolų čiaupą didiesiems JAV ir Europos bankams. Didieji JAV bankai ,,Citigroup” ir ,,Bank of America” pagal išduotų paskolų nekilnojamajam turtui skaičių 2006 metais buvo pelningiausių JAV bankų dešimtuko, besidžiaugiančio 104 mlrd. dolerių pelnu, viršūnėje.

„Citigroup“ pranešė, kad programišiai įsilaužė į kompanijos kompiuterių tinklą ir gavo prieigą prie banko klientų banko kortelių duomenų, praneša naujienų portalas „Reuters“. „Citigroup“ teigimu, nuo šio įsilaužimo nukentėjo apie 1 proc. banko korteles turinčių klientų. Pranešama, kad programišiai galėjo peržiūrėti tokią informaciją kaip klientų vardai, sąskaitos numeriai bei elektroninio pašto adresai.

Remiantis „Citigroup“ eksperto Volterio Pritčardo ataskaita, galima daryti išvadą, kad kompanija „Microsoft“ iš operacinės sistemos „Android“ uždirba 5 kartus daugiau nei iš „Windows Mobile“. Žinoma, iš pradžių tuo sunku patikėti. 2010-ųjų balandį „Microsoft“ padavė į teismą HTC dėl neteisėto savo intelektualinės nuosavybės panaudojimo.

„J. P. Morgan Chase & Co„ vadovas Jamesas Dimonas už praėjusius metus gavo 17 mln. JAV dolerių (43,52 mln. litų) premiją akcijų pavidalu. Šiemet – tai didžiausia premija Volstrite, informuoja „Wall Street Journal“. Kokio dydžio J. Dimono atlyginimas buvo pernai ir kokios piniginės premijos jis gali tikėtis šiemet, neskelbiama. Nors premijos akcijomis dydis panašus kaip ir pernai, J. Dimonas visgi ženkliai aplenkė savo kolegas Volstrite.

Trečias pagal dydį Jungtinių Valstijų bankas „Citigroup“ dar šių metų pradžioje planuoja priimti iki 20 aukščiausio lygio bankininkų Europoje, skelbia „Bloomberg“. Taip banko padalinys Europoje sieks pakeisti išėjusius bankininkus. „Citigroup“ priims naujus vykdomuosius ir generalinius direktorius Londone, bankininkus Rusijoje, Turkijoje ir Vidurio Rytuose, teigė „Citigroup“ padalinio Europoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje vadovai Manuelis Falco ir Jamesas Bardrickas.

„Citigroup“ ketvirto metų ketvirčio nuostoliai siekia 7,6 mlrd. JAV dolerių. Didžiausią įtaką nuostolingai banko veiklai padarė sprendimas pasitraukti iš vyriausybės gelbėjimo programos ir grąžinti lėšas. Neįtraukiant lėšų, kurias „Citigroup“ grąžina vyriausybei, banko nuostoliai būtų 1,4 mlrd. JAV dolerių. 2009 metų banko nuostoliai siekia 1,6 mlrd. JAV dolerių. 2008 metais tuo pačiu laikotarpiu „Citigroup“ patyrė rekordinį 17,3 mlrd. JAV dolerių nuostolį.

Amerikos finansinių paslaugų kompanija „Citigroup“ planuoja ketina gauti 20 mlrd. JAV dolerių iš akcijų pardavimo ir grąžinti dalį 45 mlrd. JAV dolerių, kuriuos praėjusiais metais gavo iš JAV vyriausybės. „Citigroup“ akcijų pardavimas bus panašus į tą, kurį įvykdė „Bank of America“. Kiek anksčiau „Bank of America“ jau pranešė grąžinęs iš vyriausybės gautas lėšas. Jei „Citigroup“ grąžintų suteiktą paramą vyriausybei, tai leistų bankui atsikratyti kontrolės mokant atlyginimus darbuotojams.

Vertybinių popierių biržų operatorės „Nasdaq OMX“ planuose įsteigti biržą Rusijos mieste Sankt Peterburge. Naujajai biržai būtų suteiktas pavadinimas ISPX. Jei „Nasdaq OMX“ įgyvendins savo ketinimus, tuomet tai būtų pirmoji užsienio kompanijos birža Rusijoje, skelbia Wall Street Journal. Dėl krilingo operacijų šiuo metu yra deramasi su Anglijos –Prancūzijos grupėmis „LCH.Clearnet“ ir  „Citigroup“. Tačiau derybos dar nėra iki  galo baigtos.

Vakar svyravęs net 2,4 proc. ribose tarp 1,2990 ir 1,2690 euro ir JAV dolerio kursas smuko 0,7 proc. Po vakarykščio brangimo JAV doleris šiandien koreguojasi ir šiuo metu svyruoja ties 1,2730, skelbiama „Swedbank“ valiutų apžvalgoje. Toks stiprus vakarykštis JAV dolerio šuolis po praeitos savaitės pigimo buvo susijęs su viltimis, kad JAV vyriausybė mūšyje prieš finansų krizę išliks daugiau iniciatyvi, palyginti su kitomis šalimis.

JAV valdžia, remiantis patikimais šaltiniais, derasi su „Citigroup Inc.“ dėl didesnio banko akcijų paketo, praneša MarketWatch, remdamasis „The Wall Street Journal“. „Citigroup“ akcijų kainos šiuo metu pasiekusios 18 metų žemumas baiminantis galimos banko nacionalizacijos. Vyriausybė derasi dėl 40 proc. „Citigroup“ paprastųjų akcijų. Tuo tarpu banko vadovai tikisi, kad vyriausybės akcijų dalis bus artima 25 proc.

Dauguma JAV rinkos akcijų vakar krito sužinojus, kad Federalinis rezervų bankas sumažino šių metų ekonomikos perspektyvas. Tuo tarpu vyriausybė taip pat pranešė, kad pramonės produkcija smuko daugiau nei tikėtasi, o naujų namų statybos smuko iki rekordinių žemumų. FED vakar paskelbė, kad šiais metais JAV bendrasis vidaus produktas sumažės 1,3 procento. Dėl tokių naujienų labiausiai trečiadienį pigo telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų sektoriai.

JAV akcijų rinka vakar patyrė didžiausią kritimą nuo prezidento Barako Obamos inauguracijos. Taip investuotojai sureagavo į vakar paskelbtą bankų gelbėjimo planą, kuris akivaizdžiai nenudžiugino investuotojų. Labiausiai po iždo sekretoriaus paskelbto plano žemyn nusirito finansinis sektorius, kurio kritimas siekė 11 procentų. „Bank of America“ akcijų kursas nusileido 19 proc. iki 5,56 dolerių, o „Citigroup“ - 15 proc. iki 3,35 dolerio.

Baimė, kad Barako Obamos gelbėjimosi planas nepadės ištraukti JAV iš recesijos neigiamai paveikė šalies akcijų rinką. Tačiau indeksų kritimai buvo labai nežymūs, o S&P 500 netgi sugebėjo pakilti. Pirmadienį geriausiai sekėsi tik finansiniam ir sunkiosios pramonės kompanijoms. Dow Jones Industrial Average indeksas savaitę pradėjo 0,12 proc. kritimu iki 8270,87 punktų, „Standart & Poor 500" indeksas pasistiebė 0,2 proc. iki 869,89 punktų, o Nasdaq nusileido 0,01 procentu.

Vakar Šveicarijos Davoso kurorte prasidėjo kasmetinis ekonomikos forumas. Tačiau šiam forumui būdingo spindesio nematyti. Pasaulį krečiant didžiausiai per 80 metų ekonomikos krizei, įtakingiausi pasaulio politikai, bankininkai, verslo rykliai ir įžymybės nelinkę švęsti. Pagrindinė tema – krizė Švęsti nėra laiko, reikia dirbti.

JAV akcijų rinka vakar vėl fiksavo nuostolius ir nubraukė trečdalį trečiadienį pasiekto prieaugio. Vakar kompanija „Microsoft“ (ISIN US5949181045) paskelbė, kad atsisako skelbti šių fiskalinių metų prognozes, kadangi tai padaryti yra be galo sunku. Tuo tarpu antrasis pagal dydį Ohajo valstijos bankas „Fifth Third“ vakar paskelbė jau trečiąjį iš eilės ketvirtinį nuostolį. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas ketvirtadienį nukrito 1,3 proc.

„Citigroup“ pareiškė parduosianti didžiąją dalį savo brokerio paslaugų Morgan Stanley bankui už 2,7 mlrd. dolerių. Pasklidus informacijai, kad buvęs finansų milžinas „Citigroup“ yra priverstas išparduoti ir daugiau padalinių, rinkoje kilo panika. Banko akcija smuko 20 proc. Kelias valandas anksčiau pasaulio rinkas šokiravo Deutsche Bank (ISIN DE0005140008) pranešimas apie 6 mlrd. dolerių (4,8 mlrd. eurų) nuostolius . Ekspertų nuomone, panašių naujienų reikia laukti ir iš kitų bankų.

JAV biržoje akcijos antradienio rytą pigo jau penktą sesiją iš eilės. „Dow Jones“ indeksas smuko 0,4 proc., pigo 21 iš 30 jo komponentų. „Alcoa“ akcijos atpigo daugiau nei 4 proc., „Citigroup“ krito 6 proc., o „Bank of America“ smuko 4 proc. „S&P 500“ indeksas smuko 0,4 proc., o „Nasdaq“ prarado 1 tašką.