Ką gali reikšti tokia vizito skuba, kai pati idėja kilo ketvirtadienį ryte, o ketvirtadienį vakare jau paskelbta žinia? Kokia žinutė bus pasiųsta Maskvai bei Minskui?
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad su NATO generaliniu sekretoriumi bus aptarta Baltarusijos vykdoma hibridinė ataka saugumo požiūriu, Rusijos karių ir technikos sutelkimas ties Ukrainos siena, Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija, o su Europos Komisijos pirmininke – būtini pokyčiai migracijos politikos ir prieglobsčio teikimo srityje, fizinio barjero statybų bei finansavimo klausimai. Kalbama ir apie potencialiai įmanomą pasirengimą kreiptis į NATO partnerius, remiantis 4-uoju NATO sutarties straipsniu.
„Ne sykį esame sakę, kad Lietuva turi teisę tą daryti, jeigu laikys reikalinga. Dabar kada ir kaip Lietuva laikys tai reikalinga, bus apsispręsta valstybės gynimo taryboje, kuri bus sušaukta reikalui esant“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė A. Skaisgirytė.
Aljanso sutartis 4-asis straipsnis teigia, kad „šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
Nuo NATO sukūrimo šis straipsnis buvo aktyvuotas 6 kartus: penkiskart tai padarė Turkija, kai šalia jos vyko intensyvūs kariniai konfliktai Irake ir Sirijoje, o vieną kartą Lenkija, kai Rusija užpuolė Ukrainą 2014 metais. 2012 metais Aljansas, reaguodamas į Turkijos prašymus, sutiko dislokuoti „Patriot“ oro gynybos sistemas, o 2003 metais – vykdė atgrasymo operaciją.
Šįkart prie Ukrainos sienų vėl matomas labai didelis Rusijos karinis aktyvumas, lapkričio pradžioje dėl to į Maskvą skrido Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Billas Burnsas, siekdama atgrasinti Rusiją JAV į Juodąją jūrą pasiuntė karo laivus. Rusiją Vašingtono karinis buvimas taip arti nuo Ukrainos atplėšto Krymo visuomet nervina.
„Jeigu vertinsime įvykius prie Ukrainos sienos, tai aš manau, kad grėsmė išlieka pakankamai aukštame lygyje. Matome, kad ten sukoncentruota apie 100 tūkst. karių ir technika bei ginkluotė, kuri yra iš ankstesnių pratybų ir kuri buvo ten palikta. Taip, kad tikrai prie Ukrainos sienos grėsmė didėja. Na, Lietuvoje, mūsų pasienyje su Baltarusija ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija situacija šiek tieks stabilizavosi. Aš manau, kad dabar reikia viską vertinti plačiame kontekste, nes tai rytinis NATO flangas. Lenkija turi sieną su Ukraina. Ir iš šitos pusės reikia žiūrėti. Tie galimai būsimi įvykiai turi kelti nerimą visam mūsų regionui. Neturime žiūrėti siaurąja prasme, kad situacija stabilizuota Lietuvos-Baltarusijoje pasienyje, bet žiūrėkime plačiau. Aš manau, kad situaciją reikia vertinti pakankamai rimtai“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Pasak pašnekovo, NATO generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo ir Europos Komisijos vadovė U. von der Leyen vizitas prilygsta politiniam Maskvos ir Minsko atgrasymui, kai tiesiogiai parodoma, jog Lietuva, Lenkija ar Latvija nėra atskiros valstybės, o didelių organizacijų dalis.
„Šiuo atveju nei Lenkijai, nei Lietuvai dar kol kas karinės grėsmės lyg ir nekyla, bet manyčiau, kad Baltarusija testuoja tiek Lenkijos, tiek Lietuvos valstybes, žiūri, kaip yra reaguojama, kaip elgiamasi. Ir turėkime omenyje, kad Baltarusijos valstybinę sieną saugo KGB. Provokacijos ateityje, ką paprastai ir daro ši tarnyba, yra realios ir, vertinčiau, kad mes turime rimtai ruoštis. Kiekvienas bandymas į Lietuvos ar Lenkijos teritoriją įvaryti per jėgą tuos pabėgėlius, manau, yra testavimas, kaip reaguoja ir yra pasiruošusios mūsų ginkluotosios pajėgos, valstybės sienos apsaugos tarnyba“, – teigia A. Pocius.
Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Andžėjus Pukšto sako, kad visuomet reikia ruoštis blogiausiam, o jeigu neprireiks panaudoti papildomų instrumentų, tuomet bus galima tik džiaugtis.
Pasak jo, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pastaruoju metu pajuto, kad Vakarai nėra stipriausioje pozicijoje, todėl kartu su savo pagalbininku Aleksandru Lukašenka išbando įvairiausias Vakarų silpninimo strategijas.
Anot politologo, faktas, kad šiuo metu migracijos krizė prie Lietuvos ir Lenkijos sienų kiek prislopo, nereiškia, jog ji pasibaigė: „Galima manyti, kad A. Lukašenka, pasitardamas su V. Putinu specialiai šiek tiek atsitraukė, siekia nuraminti, kad po to sugrįžtų su visu aštrumu ir nauja jėga. Čia, ko gero, ne pabaiga, o tik pradžia, tik rutuliojasi ši krizė, ji greitai nepasibaigs, kaip nepasibaigs greitai ir A. Lukašenkos valdymas“.
