„Aš prieš juos nesiklaupsiu – nei prieš šitą Konstitucinį Teismą, nei prieš konservatorius, tegul atima mandatą, aš tikrai jo nedėsiu“, – žurnalistams antradienį sakė politikas.
„Kadangi už tiesą nenukryžiavo, o tik atima mandatą, tai nėra skaudu“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo KT paskelbus, jog už kitą parlamentarą balsavęs P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Po šio sprendimo politiko apkaltos klausimas grįš į Seimą, kuris spręs dėl parlamentaro mandato panaikinimo.
„Konstitucinis Teismas, kaip Konstitucinio Teismo teisėjai nustatė, turi dvasias, bet nepasakė kokias, aš sakau, kad turi piktąsias dvasias. Tai, ko nematė teisės ekspertai ir nenustatė, kad aš balsavau ir kokius veiksmus atlikau, tai Konstitucinio Teismo teisėjai spiritizmo seanso metu pasikvietė piktąsias dvasias ir nustatė, kad aš balsavau, ir dar nustatė, kad šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją“, – teigė P. Gražulis.
„Viskas akivaizdu, konservatoriai kartu su Šedbaru diktuoja ne tik kokius sprendimus Konstitucinis Teismas turi priimti – ir kiti teismai – bet ir kada turi priimti sprendimus“, – pridūrė jis.
Parlamentaras svarstė, kad slapto balsavimo metu jo pašalinimui iš Seimo dar gali ir nepakakti balsų.
Jei P. Gražulio mandatas būtų panaikintas šioje byloje, jis dešimt metų negalėtų kandidatuoti į Seimą, prezidentus ir eiti pareigų, kurioms reikia duoti konstitucinę priesaiką.
Į KT kreipėsi Seimas, prašydamas įvertinti surinktą medžiagą dėl to, kad P. Gražulis balsavo už šalia jo Seimo salėje sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską.
Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad 2022 metų rugsėjo 15 dieną balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo P. Gražulis sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už L. Jonauską.
KT neįtikino P. Gražulio paaiškinimas, kad jis galėjo netyčia, suklysdamas pabalsuoti už socialdemokratą. KT pažymėjo, kad L. Jonausko darbo vieta minėto balsavimo metu nebuvo tuščia, jis sėdėjo šalia P. Gražulio, taigi nebuvo įmanoma supainioti darbo vietų ir atsisėdus į greta esančią ne savo darbo vietą pabalsuoti už kitą parlamentarą kaip už save.
Lapkričio pradžioje liudydamas KT P. Gražulis tvirtino neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, nors pripažino galėjęs suklysti. Jis teigė, kad apkaltos procesas pradėtas siekiant su juo susidoroti.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
Lapkritį Seimas pradėjo antrą apkaltos procesą P. Gražuliui. Pagrindu tam tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendis, kad politikas 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą ir tokiu būdu piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Antrasis apkaltos procesas rengiamas supaprastinta tvarka, tai yra nesikreipiant į KT išvados. Numatyta, kad gruodžio 19 dieną Seimas turėtų balsuoti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo šiuo pagrindu.
Jeigu Seimo narys įgaliojimų netektų per pastarąją apkaltos procedūrą, sankcija dešimt metų nekandidatuoti į Seimą negaliotų, nes nebūtų konstatuotas priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas.
Be to, prokurorai P. Gražuliui yra pateikę įtarimus dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš jų.
