Nors trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo numatytas šių pataisų svarstymas ir sprendimų priėmimas, sulaukus daugybės užklausų šiuo klausimu nuspręsta pratęsti prieš savaitė vykusius klausymus.
Ar padarys tokį stebuklą sveikatos sistemoje?
Vienas iš jų metu keltų klausimų – ar šio įstatymo pakeitimas išties leis išgelbėti tūkstančius gyvybių ir sugrąžins gydytojus į viešąjį sektorių.
„Manau, kad įmokų už valstybės draudžiamuosius didinimas yra prioritetinis klausimas prieš visus kitus. Norėjau įrodymų, kad geruoju scenarijumi sugrąžinus 13 proc. medikų į viešąjį sektorių paslaugų prieinamumas išaugs 80 proc. ir bus išgelbėta 5 tūkst. gyvybių – faktiškai visas dėl prasto sveikatos sistemos funkcionavimo, išvengiamo mirtingumo skaičius.
Viceministre, ar jūs tikrai galvojate, kad tie medikai, kurie dabar dirba privačiame sektoriuje, padarys tokį stebuklą sveikatos sistemoje?“ – teiravosi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Įspūdis, kad čia daugiau sprendžiamas ne priemokų, o būtent specialistų, dirbančių viešajame sektoriuje, klausimas, susidarė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovui Audriui Klišoniui.
„Čia atsiranda klausimas, ar tie 13 proc. medikų, kurių dalis galbūt grįš į viešąjį sektorių, išspręs vieną ar kitą problemą. Kitas dalykas, jei mūsų mokytojams būtų apmokama už kas trečią pamoką, šiandien turbūt švietimo ministerijos visai neliktų. (...) Jei būtų apmokama už kiekvieną konsultaciją, dalis tos problemos galėtų spręstis, nes nemokamų pietų turbūt niekada nebūna“, – pastebėjo jis.
LMS atstovė taip pat prašė pateikti įrodymus, kad ligonių kasų nustatytos kainos, kurioms esant norima uždrausti priemokas, yra apskaičiuotos įvertinant realius paslaugų teikimo kaštus.
Viceministrė: 2024 m. dirbančiųjų privačiai padidėjo 42 proc.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė gi akcentavo, kad gydytojų nutekėjimas į privatų sektorių yra didžiulis ir tiesiogiai susijęs su paslaugų prieinamumu.
„Ką tik išgirdome universiteto ligoninės direktoriaus teiginį, kad gydytojai labai smarkiai yra susiję su priemokų sistema, ji skatina juos išeiti į privačias įstaigas kaip pagrindinį darbą.
Ir skaičiai yra tokie – 2024 metų bėgyje gydytojų, dirbančių privačiame darbe kaip pagrindiniame padidėjo 42 proc. Su tuo kartu matome, kaip pablogėjo sveikatos paslaugų prieinamumas. (...)
Turbūt nereikia būti labai dideliu mokslininku, kad suprastum, kaip medikų ir jų darbo valandų skaičius įstaigoje koreliuoja su paslaugų skaičiumi, kurį jie joje atlieka.“
Reaguodama į svarstymus, kad 13 proc. į viešąjį sektorių sugrąžintų gydytojų nieko reikšmingo nepadarytų, Santaros klinikų direktorė valdymui Jolita Jakutienė paprieštaravo, jog ir mažesnis procentas turi didelę reikšmę.
„Mums situaciją pakeitė ir sugražinus darbuotojus ir mažesniu procentu, tiek jų neišėjimas į privatų sektorių, kalbu apie tą pačią radiologiją, ta pati įranga yra geriau išnaudojama.
Priemokų nebuvimas ir tų pačių sąlygų taikymas, manau, tikrai pagerintų situaciją ir tikrai turėtų reikšmę ir eilių sumažėjimui“, – pastebėjo ji.
Būtina priimti 3 sprendimus
Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas ekonomikai Nerijus Černiauskas ptaip pat atikino, kad medicinos personalo viešosiose įstaigose mažėja, o privačiose daugėja.
„Sakyti, kad čia viskas dėl priemokų, būtų netikslu. Bet iš to, ką sako gydytojai, ką matome patys, dalinai priemokos prisideda prie to, kad patraukliau yra ten, kur priemokos priimamos, o dažniau taip yra privačiose įstaigose.
Dėl tų 5 tūkst. išgelbėtų gyvybių, Sveikatos apsaugos ministerija tikrai yra pateikusi analizę, kuri rodo, kad jei būtų priimtas visas paketas, gyvybių būtų išgelbėta.
Tačiau tai nėra tik priemokų paketas, turi būti ir didesnės valstybės įmokos už draudžiamuosius ir prioritetas viešajam sektoriui. Ir būtent didžiausią įtaką gyvybių išgelbėjimui turėtų didesnės įmokos už apdraustuosius. Taigi, sakyti, kad dėl šio įstatymo būtų išgelbėta 5 tūkst. gyvybių, netikslu, bet jei būtų kartu priimti visi trys įstatymai, galime kalbėti ir apie tokius skaičius“, – komentavo jis.
Ligonių kasos: įkainiai pakankami
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius savo ruožtu patikino, kad nustatyti įkainiai atspindi realias sąnaudas.
„Turime patvirtintą metodiką, pagal kurią reguliariai perskaičiuojame įvairių paslaugų kainas. (...) Kadangi čia daugiau yra kalbama ambulatorines paslaugas, konsultacijas, šių paslaugų kainos suskaičiuojamos įvertinant darbo laiką, reikalingą įrangą, jos nusidėvėjimą, IT sąnaudas, sunaudojamas medžiagas ir šios kainos kasmet yra indeksuojamos bei reguliariai perskaičiuojamos.
Bendrąja prasme, mūsų nuomone, ligonių kasų nustatytos kainos yra realios ir atspindi realias sąnaudas. Pavyzdžiui, paprastos antro lygio kardiologo konsultacijos, kai nėra atliekami jokie tyrimai, kaina yra 35 eurai“, – komentavo jis.
Pasak VLK vadovo, atrodytų, tai nelabai didelė suma, bet jei konsultacija trunka 15 minučių, o kardiologas poliklinikoje dirba 152 valandas per mėnesį vienu etatu, tokio gydytojo pajamos per mėnesį yra 20 tūkst. eurų.
„Mums atrodo, kad tai yra pakankama suma oriam gydytojo atlyginimui, infrastruktūrai, aparatūros nusidėvėjimui ir pridėtinėms išlaidoms. Taip pat jei tretinio lygio sudėtinga konsultacija su dviem tyrimais yra 105 eurai, tokia konsultacija jau trunka 30 minučių. Tokio kabineto pajamos sudaro 35 tūkst. eurų per mėnesį.
Mūsų skaičiavimais, to visiškai pakanka padengti visas sąnaudas. Didelio pelno nelieka, tačiau piliečio sumokėti mokesčiai ir yra skirti medicinos išlaidų padengimui, bet ne dideliems pelnams“, – pabrėžė G. Bendorius.
Svarstė, kur turėtų būti prioritetai
Socialdemokratų frakcijos narys Saulius Čaplinskas savo ruožtu svarstė, ar pirmus reikia skubėti priimti būtent dabar aptariamus siūlymus.
„Dabar visi tą patį per tą patį šnekame, visi žinome kokia yra situacija. Dabar labai gražiai išdėstyti trys žingsniai, bet klausimas, kuris jų turėtų būti pirmas – ar priemokos, ar įmokos. Gal dar kuris žingsnis turėtų būti pirmesnis?
Pavyzdžiui, nieko nekalbame apie perteklines paslaugas, kiek yra be reikalo siuntinėjama, kiek yra gal perteklinių hospitalizacijų. Kad nebūtų, jog nepakenktume darydami tuos sprendimus, kurie tikrai yra būtini. Natūralu, kad jei jau yra už paslaugą apmokama iš PSDF, už ją netyri būti vėl imami pinigai. (...)
Jei vadinamąsias priemokas gali imti privačios įstaigos, tą galėtų daryti ir ne privačios. Reikėtų vienodų žaidimo taisyklių, tačiau, kita vertus, to niekada nebus, nes dalis sunkiausių atvejų vis tiek bus 3 lygio ligoninėse, nebus vienodų investicijų sąlygų, juo labiau visi esame suinteresuoti, kad būtų pritraukta privataus kapitalo“, – kalbėjo jis.
Priemokų uždraudimas įsigaliotų nuo kitų metų
Portalas tv3.lt primena, kad nors šiuo metu galiojanti nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, ministerijos manymu, praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.
„Jei paskambinsite į daugelį privačių įstaigų, jums bus pasakyta, kad gydytojo specialisto konsultacija kainuoja 80 eurų, su siuntimu – 70 eurų, o tyrimai, kurie įeina į paslaugos apimtį, už juos papildomai dar sumokėsite nemažai eurų“, – prieš savaitę komitete kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.
Pasak viceministrės, jei prieš 30 metų atsiradusi tokia nuostata turėjo prasmės, nes sveikatos sistema išties buvo labai sudėtingoje situacijoje, dabar viskas kardinaliai pasikeitę – yra prieinama tiek moderni įranga, tiek šiuolaikiniai vaistai ir priemonės, valstybė pati teikia labdarą kitoms šalims.
„Šita pilkoji įstatymo zona dabar tapo nesąžiningo ir neteisėto pasipelnymo teisiniu pagrindu, kai vadovaujantis ta nuostata iš pacientų reikalaujama prisimokėti už jiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis pilnai kompensuojamas paslaugas. Taigi už tą pačią paslaugą dabar, deja, realybėje yra sumokama du kartus“, – kalbėjo ji.
Be to, tikinama, kad įstatymo pokyčiai prisidėtų ir prie strateginių Vyriausybės tikslų įgyvendinimo – didinti sveikatos sistemos skaidrumą, paslaugų prieinamumą, taip pat leistų valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį.
Visgi, opozicijoje dirbantys parlamentarai tokį SAM ir 19-osios Vyriausybės parengtą projektą kritikuoja. Pasak politikų, dėl šio valdančiųjų sprendimo problemos sveikatos sistemoje nebus išspręstos, eilės kaip tik gali dar pailgėti. Įstatymo spragų įžvelgė ir teisininkai, teigdami, kad mato prieštaravimų Konstitucijai.
Ministerija pokyčius numatančius teisės aktų pakeitimus Seimui pateikė dar birželį. Numatoma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2026-ųjų pradžios.
Ar tas žmogus glušas? Tuos 20 tūkst. eurų už kardiologo konsultacijas gauna įstaiga. Iš tos sumos apmokamas gydytojos atlyginimas, kartu dirbančio slaugytojo atlyginimas, sumokami mokesčiai sodrai, dalis lėšų skiriama pagalbinio personalo atlyginimams (rūbininkų, valytojų, budėtojų, vairuotojų), o dar nenustebkit- administracijos aparato ir kitų darbuotojų atlyginimams (direktoriaus, pavaduotojų, buhalterių, teisininkų, patarėjų, statistikų, IT inžinierių, saugos specialistų, personalo skyriaus, sekretoriato darbuotojų, komunikacijos specialistų), tenka padengti komunalines paslaugas, o dar diagnostinės įrangos nusidėvėjimas, techninė priežiūra, vaistai, kitos medicininės priemonės, būtinos medikų darbe ir t.t. O dar medikų kvalifikacijos tobulinimo išlaidos ir t.t. Čia tik ligonių kasų direktoriui atrodo, kad visus už konsultaciją ligonių kasų sumokėtus pinigus gydytojas deda sau į kišenę.
